"Bendrovės pajamos ir veiklos rezultatai tiesiogiai priklauso nuo gautų užsakymų apyvartinių monetų gamybai apimčių, kurių poreikis tiek Lietuvoje, tiek kitose valstybėse yra labai nepastovus. 2015 metų pirmąjį ketvirtį 46 proc. visų pajamų sudarė lietuviškų apyvartinių euro monetų kaldinimas , o šių metų pirmąjį ketvirtį apyvartinės monetos nebuvo kaldinamos", - BNS sakė Lietuvos monetų kalyklos direktorius Saulius Vaitiekūnas.

Anot jo, pasibaigus masiniam euro monetų kaldinimui, pernai įmonė nepratęsė terminuotų darbo sutarčių ir atleido 29 darbuotojus, kurie buvo priimti euro monetų projekto vykdymui.

"Bendrovės antra didžiausia gaunamų pajamų dalis yra pardavimai už kaldinamas kolekcines monetas. Nuo 2015 metų antrojo pusmečio šios gaminių grupės rinka pradėjo trauktis. Bendrovė dirba aštrios konkurencijos sąlygomis su kitomis Europos valstybių kalyklomis. Ši padėtis taip pat įtakoja bendrovės pardavimų apimtis", - kalbėjo monetų kalyklos vadovas.

Kalykla pirmąjį ketvirtį patyrė 229,4 tūkst. eurų grynųjų nuostolių, kai pernai tuo pačiu laikotarpiu buvo uždirbusi 401,8 tūkst. eurų grynojo pelno, nurodoma įmonės pirmojo ketvirčio veiklos ataskaitoje.

Bendrovės pardavimo savikaina per metus smuko 4 kartais iki 884,2 tūkst. eurų, veiklos sąnaudos - 4,8 proc. iki 119,5 tūkst. eurų.

Vidutinis įmonės darbuotojų skaičius pirmąjį ketvirtį buvo 64 (2015 metų pirmąjį ketvirtį - 79).

100 proc. kalyklos akcijų priklauso valstybei, jas patikėjimo teise valdo Lietuvos bankas.