„Tai yra labai įprasta šitos kompanijos praktika vykdyti viešą spaudimą. Tai daroma Berlyne, Londono, Briuselio oro uostuose, visoje Europoje ir tai nėra kažkas neįprasta. Tikiuosi, kad tai bus galimybė kitoms avialinijoms padidinti krypčių skaičių“, – žurnalistams Vilniaus oro uoste antradienį sakė ministras.

„Kalbant apie nacionalinę aviaciją tikslas yra, kad nebūtume pernelyg priklausomi nuo kažkurios vienos avialinijos, kad turėtume pakankamai skaičių įvairiausių (krypčių – BNS)“, – pridūrė jis.

Lietuvos oro uostų laikinasis vadovas Aurimas Stikliūnas pirmadienį portalui 15min.lt taip pat teigė „Ryanair“ sprendimą vertinantis kaip viešą spaudimą. Jis sakė, kad Europos oro uostai gali kasmet peržiūrėti kainodarą, kuri reguliuojama bendrai Europos Sąjungos.

Anot A. Stikliūno, atsigaunant keliautojų srautams, kai kurie Europos oro uostai jau pernai pakėlė įkainius, tuo metu Lietuvos oro uostai, norėdami paskatinti bendroves susigrąžinti keliautojų srautus, mokesčių nedidino kelerius metus.

„Ryanair“ pranešė nuo būsimo vasaros sezono pradžios nebeskraidysianti dviem maršrutais ir rečiau skraidysianti 11 maršrutų – bendras esamų bei planuotų skrydžių dažnumas sumažės 30 proc. Taip įmonė reagavo į Vilniaus oro uosto sprendimą nuo sausio padidinti mokesčius 28 procentais.

Pasak „Ryanair“ pranešimo, skrydžiai iš Vilniaus tapo brangesni ir mažiau konkurencingi, palyginti su daugeliu kitų ES oro uostų, kurie mažina kainas siekdami susigrąžinti prarastą srautą pandemijos metu arba įšaldo mokesčius, taip skatinant keleivių augimą.

Nuo kovo pabaigos įmonė atsisako dviejų skrydžių iš Vilniaus į JK Birmingemo ir Lydso/Bradfordo oro uostus, be to, rečiau skraidys į Atėnus, Berlyną, Bilundą (Danija), Korfu (Graikija), Dubliną, Frankfurtą, Gdanską, Londono Stanstedą, Milaną, Veneciją ir Vieną. Dalis jų šiuo metu nevykdoma – juos planuota pradėti nuo vasaros sezono pradžios ar vėliau.