Quantcast

Maklerio įmonės „Orion securities“ apskaitininkei – bauda

Vilniaus apylinkės teismas skyrė baudą finansų maklerio įmonės "Orion securities" apskaitininkei Kristinai Buteikienei. "Orion securities" pavadinimas ir bendrovės darbuotojų pavardės teisme šią vasarą linksniuotos ne pirmą kartą.

Vilniaus apylinkės teismas skyrė baudą finansų maklerio įmonės "Orion securities" apskaitininkei Kristinai Buteikienei. "Orion securities" pavadinimas ir bendrovės darbuotojų pavardės teisme šią vasarą linksniuotos ne pirmą kartą.

Bauda – 1,5 tūkst. eurų

Teismas nutarė, kad pakanka įrodymų, jog apskaitininkė viešino neviešinamą informaciją ir už tai skyrė 1,5 tūkst. eurų baudą. Sprendimas gali būti skundžiamas per 20 darbo dienų.    

Praėjusį mėnesį tas pats teismas, išnagrinėjęs Lietuvos banko Priežiūros tarnybos surašytą Administracinio teisės pažeidimo protokolą, skyrė 1,6 tūkst. eurų baudą vertybinių popierių prekybos pasaulyje gana gerai žinomam Mantui Galiniui. Teismas nustatė, kad jis pažeidė Finansinių priemonių rinkų įstatyme įtvirtintą draudimą naudotis viešai neatskleista informacija ir ją perduoti. Portalas jau skelbė, kad M.Galinis pasinaudojo viešai neatskleista informacija apie būsimą bendrovių "Agrowill Group" ir "Baltic Champs" susijungimą. Ši informacija vieša tapo tik 2014 m. vasario 20 d., kai per vertybinių popierių biržos "Nasdaq OMX Vilnius" naujienų sistemą buvo pranešta, kad pasirašyta susijungimo sutartis. Tačiau biržoje parduodamų "Agrowill Group" akcijų vertė ėmė sparčiai kilti likus kone metams iki paskelbiant sandorį. Bendrovės akcijos per keletą mėnesių pabrango daugiau negu dvigubai.

Susekė internete

Lietuvos banko Priežiūros tarnyba tyrimą pradėjo po to, kai, atlikdama kasdienę viešosios erdvės stebėseną, atkreipė dėmesį į vieno iš vartotojų žinutes populiarioje investuotojų diskusijų svetainėje traders.lt. Žinučių turinys rodė, kad jas rašiusiam asmeniui buvo žinoma informacija apie vykstančias derybas dėl bendrovių sujungimo. Nustatyta, kad žinučių autorius – M.Galinis. Lietuvos bankas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kad šis leistų paimti duomenis iš M.Galinio kompiuterio. Aptikta, kad apie bendrovių sujungimo derybas M.Galinis per programą "Skype" bendravo su sandorį rengusios "Orion securities" apskaitos skyriaus vertybinių popierių apskaitininke K.Buteikiene.

Nei "Baltic Champs", nei "Agrowill Group" oficialiai pretenzijų dėl akcijų kainų išpūsto burbulo niekam nepateikė. Teigiama, kad nei bendrovės, nei jos akcininkai finansiškai nenukentėjo. Kiek vertybinių popierių biržoje besiverčiančių žmonių dėl to prarado pinigų ir kiek uždirbo, nėra žinoma. Tačiau, portalo duomenimis, ir M.Galinis, ir su juo kartu prieš kainos kilimą "Agrowill Group" akcijų prisipirkę finansų rinkų žinovai vertybinius popierius išpardavė iškart po "Baltic Champs" ir "Agrowill Group" sandorio paviešinimo.

Dalyviai nekalba

Portaloo žiniomis, prie informacijos nutekinimo galėjo prisidėti ir "Orion securities" vadovai, tačiau jiems jokie įtarimai nebuvo pareikšti. Vadovai su žurnalistais į diskusija apie "Agrowill Group" ir "Baltic Champs" sujungimą leistis neketino, teigė, kad, jų žiniomis, jokiems dabartiniams bendrovės darbuotojams jokie įtarimai nėra pareikšti. M.Galinis išties nebedirba "Orion securities". Ar savo pareigas vis dar užima K.Buteikienė, bendrovės atstovai neatsakė.

Atsakymų į klausimus nepavyko gauti ir iš M.Galinio bei K.Buteikienės advokato Povilo Gruodžio.

M.Galinis teismo slenkstį mynė ne pirmą kartą. Jis finansų maklerio licencijos neteko 2011-ųjų kovą, kai pasinaudojo viešai neatskleista informacija apie Lenkijos "Cersanit" sprendimą teikti oficialų siūlymą supirkti "Dvarčionių keramikos" akcijas. Už šį pažeidimą M.Galiniui tuometė Vertybinių popierių komisija buvo skyrusi 434 eurų (1,5 tūkst. litų) baudą.

Retas atvejis

Portalas jau rašė, kad tokios bylos teismus pasiekia gana retai, nes neteisėtą pasinaudojimą neatskleista informacija labai sunku įrodyti.

"Dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant ne vieša informacija, per metus pradedami vienas–penki tyrimai, dauguma jų nutraukiami dėl įrodymų nepakankamumo ar nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, t.y. nesurinkus pakankamai objektyvių ir subjektyvių duomenų, kurie liudytų apie asmenų padarytus pažeidimus. Pridursiu, kad per metus vidutiniškai nustatoma penki–dešimt įtartinų atvejų, dėl jų atliekama išsami analizė, bet ne visi jie pradedami tirti dėl to, kad įtarimai nepasitvirtina", – pripažino Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento Reguliuojamos rinkos priežiūros skyriaus viršininkas Vaidas Cibas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

maksas

maksas portretas
negi garba..riniai cia tokias makles organizuoja..?
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių