Iškilo virš aplinkinių konkurentų

Bendrovės „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius Mindaugas Jusius pastebėjo, kad jo vadovaujamos valstybės valdomos bendrovės indėlis Lietuvai yra didelis. Bendrovės metinės pajamos 2017 m. siekė 107 mln. eurų, pelnas 17 mln. eurų.

Per pastaruosius trejus metus „Klaipėdos nafta“ valstybei yra sumokėjusi 44 mln. eurų dividendų. Anksčiau, kol vyko SGD terminalo statyba, ji buvo atleista nuo dividendų mokėjimo.

Dar vienas svarbus skaičius – apie 100 mln. eurų investicijos į uosto vystymą per pastaruosius metus.

M.Jusius pripažino, kad pagrindinė pajamų dalis (apie 64 proc.) yra iš naftos produktų krovos, 36 proc. iš SGD. 2017 m. krauta 1,1 mlrd. kubinių metrų dujų. Šio terminalo pajėgumas 2017 m. buvo naudojamas apie 30 proc. Pagrindinė konkurencija vyksta su Latvijos ir Estijos uostais. Kaip konkurentas išskiriamas ir Ukrainos Odesos uostas. Pastaruoju metu „Klaipėdos nafta“ pagal naftos produktų krovą tapo didžiausiu terminalu tarp rytinės Baltijos uostų. Tuo netgi sunku patikėti, žinant, kad Ventspilyje pastatyti didžiuliai naftos produktų terminalai, bet jie stovi pustuščiai.

„Lankydamasis Minske išgirdau, jog mes klientams esame patrauklūs savo skaidrumu, nepriklausomybe nuo didelių klientų norų, naftos produktų krovimo rinkos kainomis“, - pastebėjo M.Jusius.

Taip pat „Klaipėdos nafta“ išsiskiria ir plačiu paslaugų spektru. Ji gali krauti net 18 pavadinimų naftos produktus. Užbaigus investicijų programą, kai bus pastatyta keletas naujų saugyklų, jos galimybės dar padidės.

Laivus pakrauna ne pilnai

„Klaipėdos naftos“ vadovas akcentavo, kad jų bendrovė atlieka ne vien komercinę, bet ir strateginę funkciją. Ji Kupiškio rajone Subačiaus terminale saugo Lietuvos kuro atsargas. Čia yra 66 talpyklos, kurių bendra talpa 338 tūkst. tonų. 

„Klaipėdos nafta“ taip pat užtikrina alternatyvų naftos produktų importą jūros keliu į Lietuvą.

Anot M.Jusiaus, maždaug pusė Lietuvos degalinių benzinu ir dyzeliniu kuru apsirūpina per „Klaipėdos naftos“ importo terminalą.

„Mums kaip kompanijai, pelningiau būtų vykdyti naftos produktų eksportą, bet užsiimame ir naftos produktų importu, nes tai naudinga Lietuvai, kad kuro kainos išliktų stabilios“ , - komentavo M.Jusius.

Tam, kad didėtų eksportas pasirinktas kitas kelias – didinti terminalo pajėgumą, o svarbiausia tai, kad keistųsi naftos krantinių statomų laivų gramzdos. Dabar situacija nėra palanki. Dėl nepakankamo gylio „Klaipėdos nafta“ negali pilnai pakrauti laivų. Maždaug kas antras laivas užbaigti krovą turi plaukti į Ventspilio, Talino ar Suomijos uostus.

„Išspręsti „Klaipėdos naftos“ gylio problemas yra numatyta iki 2021 metų“, - patikslino M.Jusius. Krantinių rekonstrukcija ir gilinimas vyks keliais etapais tam, kad nesutrikdytų naftos produktų krovos.

SGD paklausa tik didės

Nors dėl „Klaipėdos naftos“ SGD terminalo yra daug skeptikų, tačiau šios bendrovės vadovas M.Jusius ir situaciją analizavę nepriklausomi ekspertai įžvelgia gražią šio terminalo ateitį.

„Pradėjus veikti SGD terminalui, pamatėme ženklų dujų kainų kritimą Lietuvoje“, - pastebėjo M.Jusius. Čia turima galvoje ne tik jūros keliu atgabenamų dujų kainą, bet ir iš Rusijos gaunamas „Gazprom“ dujas.

Užsienio šalių ekspertai stebisi, kad Klaipėdos SGD terminalas palyginti per trumpą laiką sugebėjo pasiekti puikius rezultatus. Dabar daugiau kaip pusė Lietuvoje naudojamų gamtinių dujų atkeliauja jūros keliu. Per Klaipėdos SGD terminalą atkeliavusios dujos naudojamos ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje, netgi pasiekė atskirus klientus Suomijoje, Švedijoje ir Norvegijoje. Dujomis, kurios pristatomos sunkvežimiais, užpildomi atskiri dujiniai laivai.

Tai padaryti leido įrengtas autocisternų užpildymo dujomis terminalas.

M.Jusius mano, kad Klaipėdos SGD terminalo galimybės gerokai išaugs, kai bus nutiestas dujotiekis į Lenkiją. Jau dabar jis yra bendravęs bent su kelių pasaulinių dujų tiekimo kompanijų  atstovais, kuriuos domintų galimybė per Klaipėdos SGD naudojantis Lenkijos dujų tinklais gabenti dujas į Vidurio Europos rinkas.

M.Jusius mato galimybes kaip 2019 m. padidinti dujų vartojimą ir Lietuvoje. Esminis klausimas šiandien yra, kaip veiks Klaipėdos SGD terminalas po 2024 metų, kai baigsis dujų priėmimo laivo nuomos sutartis. Jei nieko nebus daroma tas laivas paims ir išplauks į kitas šalis. Situaciją analizavę ekspertai tikina, kad po 2024 metų Klaipėdos SGD turėtų duoti neblogą pridėtinę vertę. Šis terminalas skatina ir ekologiškesnių dujomis varomų laivų kūrimą, didesnį dujų vartojimą Lietuvoje. M.Jusius mano, kad dabartinis dujų terminalo naudojimo variantas yra patrauklus, nes priėjimas prie pasaulinių rinkų suteikia galimybę pirkti dujas iš patikimų šaltinių geresnėmis kainomis.

M.Jusius matytų variantą, kad po 2024 metų nereikėtų nutraukti ryšių su SGD laivo savininke Norvegijos įmone „Hoegh LNG“. Galimi trys variantai – išdujinimo laivą (FSRU) išsipirkti, persiderėti jo nuomos sąlygas iki 2044 metų. Arba ieškoti bendrų investicinių planų su „Hoegh LNG“.

„Jei SGD terminalo projektas bus paliktas vienas tiesiogiai konkuruoti su „Gazprom“ jis per 2-3 metus gali būti sužlugdytas. Viena „Klaipėdos nafta“ negalėtų suvaldyti visų rizikų, terminalui iškiltų grėsmė“, - mano „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius M.Jusius.

Jis siūlo ieškoti būdų, kaip mažinti dabartinio SGD terminalo eksploatavimo kaštus. Juos planuojama pateikti tvirtinti Seimui.