Reikalavimai sumokėti milijonus eurų taršos mokesčio šalies įmones pasiekė Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui (VRAAD) nustačius pažeidimų atliekas tvarkančioje bendrovėje „Metrail“. Aplinkos ministerijos VRAAD 2015–2016 m. priėmė sprendimus panaikinti „Metrail“ išduotus pakuočių sutvarkymą įrodančius dokumentus už 2013–2015 m. laikotarpį. Visgi pora tūkstančių vietos ir tarptautinių įmonių nesutinka su keliamais reikalavimais antrą kartą atgaline data mokėti už pakuočių sutvarkymą.

Praranda viltis

Balandžio 20-oji, kuomet aplinkosaugininkai pradės įmonių patikrinimus, sparčiai artėja, tačiau įmonės, jau beprarandančios viltį susitarti dėl susidariusios situacijos sprendimo būdų, antradienį tiesiogiai kreipėsi į ūkio ministrą Virginijų Sinkevičių. Laurynas Vilimas, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) vykdantysis direktorius, dalyvavęs slaptame susitikime teigė, kad verslas yra pasiryžęs bendradarbiauti, siekiant atlyginti dėl pakuočių tvarkymo aplaidumo padarytą žalą, tačiau to nejaučia iš Aplinkos ministerijos pusės.

„Turėjome tikslą Ūkio ministerijai, kuri yra pirmoji institucija, įsiklausanti į verslo interesą, pasakyti, kad šis klausimas neturėtų būti tik Aplinkos ministerijos diskresija. Akivaizdu, kad informacija, kuri išeina iš Aplinkos ministerijos į kitas ministerijas ar politikus, ne visada atspindi tą objektyvesnę poziciją. Esą verslas kaltas bei pats turi mokėti už tai, ką jau susitvarkė ir už ką jau sumokėjo. Įmonių vadovai, dalyvaujantys susitikimuose, sako, kad jie yra „ne prie ko“. Tą patį sako ir įmones kontroliuojančios institucijos, tokios kaip VRAAD. Jie taip pat nemato verslo ar įmonių atsakomybės. Taikos sutartis reikalinga, tačiau sunkiai prie jos artėjant, norime palaikymo iš tokių institucijų, kaip Ūkio ministerija“, – po susitikimo kalbėjo L. Vilimas.

Ūkio ministras V. Sinkevičius apie susiklosčiusią situaciją nedaugžodžiavo, teigdamas, kad kol kas ministerija tik išklausė verslininkų poziciją, tačiau užsiminė, jog ateityje sprendimų, kaip spręsti iškilusią problemą, bus ieškoma.

„Šioje vietoje aš, kaip ūkio ministras, turbūt negaliu užtarti nei vienos pusės, tačiau svarbiausias dalykas, žinoma, yra, kad šitas konfliktas nepaveiktų šalies investicinio klimato. Visgi faktas yra tas, kad sprendimus reikia rasti, todėl šioje vietoje, kartu su Aplinkos ministerija, bandysime jų ieškoti“, – teigė ūkio ministras.

LPĮA vykdantysis direktorius L. Vilimas tikino, kad verslininkai būtų linkę sutikti su įsipareigojimais prisiimti papildomai sutvarkyti 15 tūkst. tonų įvairių srautų atliekų, kurie, jų manymu, tiek teisiškai, tiek politiškai užtvirtintų valstybės, gamtos, vartotojų ir ministerijos interesą.

„Siūlome prieš tai sukurti garantinį bankinį fondą, į kurį įmonės pervestų tam tikrą pinigų sumą, paremtą visų 15 tūkst. tonų vertės dabartinės rinkos kainos metalo sutvarkymu – apie 60 eurų už toną, o tai būtų arti 1 mln. eurų į priekį sumokėtas mokestis. Jeigu sudėlioti planai nebūtų vykdomi, valstybė automatiškai pasiimtų tuos pinigus kaip baudą. Šiuo atveju ir gamta būtų švaresnė, ir patenkintas valstybės bei vartotojų interesas, ir verslas prisiimtų didelius įsipareigojimus. Tačiau ministerijos pozicijos, ar tai jiems tiktų, neturime“, – nuogąstavo L. Vilimas.