Kol vieni savo pašaukimą atranda dar mokyklos suole, kitiems paieškos gali trukti net keletą dešimtmečių. Uostamiestyje gyvenanti ir šiuo metu baldus projektuojanti O. Greivė – puikus pavyzdys. Baigusi mokyklą, pastūmėta praktinių tėvų patarimų Olga išvyko mokytis į geležinkelio mokyklą. Po studijų ji iškart įsidarbino „Lietuvos geležinkeliuose“, kur praleido net 20 metų. Pašnekovė pasakoja, kad per tą laiką ji nuolat kilo karjeros laiptais, tačiau galiausiai nugalėjo troškimas išmokti ką nors naujo ir rasti profesinę veiklą, kuri labiau atitiktų jos pomėgius.
Prie karjeros pokyčio prisidėjo ir katės
„Iš tiesų mano specialybė buvo labai siaura – geležinkelių organizavimas, projektavimas ir pan. Vadinasi, gali dirbti tik šioje srityje, darbinantis kitur būtini mokymai. Laukdamasi trečio vaiko išėjau į motinystės atostogas ir pradėjau ieškoti galimybių, kurios leistų keisti profesiją, nes pamaininis darbas naktimis tapo vis didesniu iššūkiu. Mano hobis visuomet buvo interjerų kūrimas, tad per pokalbį su įdarbinimo specialistu akys užkliuvo už kompiuterinio projektavimo operatoriaus mokymų“, – apie sprendimą iš esmės keisti profesiją prisiminė O. Greivė.
Laisvalaikiu Olga veisia Devonrekso veislės kates ir tuo metu kaip tik svajojo savo verslui sukurti tinkamą logotipą. Todėl pasirinkti būtent šiuos kursus paskatino jų apraše pastebėtas logotipų kūrimo modulis, tačiau galiausiai kursuose ji išmoko kur kas daugiau ir atrado savo naująją specialybę.
„Mano pasirinkta mokymų programa apėmė logotipų kūrimą, interjerą, vizualizacijų projektavimą, 2D, 3D projektų braižymą. Įgijusi šių žinių tapau baldų dizainere ir konstruktore – gebu suprojektuoti baldą taip, kad jį būtų įmanoma pagaminti. Pirmiausia nupiešiu erdvę, kurioje stovės baldas, tuomet kuriu patį baldą – apskaičiuoju kiekvieną milimetrą. Dirbant tokį darbą būtina viską suplanuoti itin preciziškai, pavyzdžiui, projektuojant virtuvės baldus, žinoti, kur bus vamzdis, kaitlentė, stalčiai“, – sakė pašnekovė.
Mano pasirinkta mokymų programa apėmė logotipų kūrimą, interjerą, vizualizacijų projektavimą, 2D, 3D projektų braižymą. Įgijusi šių žinių tapau baldų dizainere ir konstruktore (...).
Svajonių profesija – per aštuonis mėnesius
Tramplinu į naująją profesiją Olgai tapo programa „Kryptis – ateitis“, finansuojama ES ekonomikos atsigavimo po pandemijos iniciatyvos „NextGenerationEU“ lėšomis. Pagal šią ES iniciatyvą Lietuvai iš viso skirta 3,85 mlrd. eurų svarbioms investicijoms ir reformoms.
„Mokymai iš tiesų buvo intensyvūs, truko aštuonis mėnesius – penkias dienas per savaitę po aštuonias valandas. Visas šis laikotarpis tapo vienu dideliu iššūkiu, kadangi iki mokymų mano kompiuterinės žinios buvo bazinės, tad darbas su braižymo programomis atrodė beveik neįmanomas. Pradžioje išsigandau, nes kiti kursų dalyviai buvo baigę tos srities studijas ir susipažinę su 2D ar 3D braižymu, o man tai buvo visiška naujovė“, – pasakoja O. Greivė.
Klaipėdietė teigia, kad šie kursai galiausiai padėjo pakloti pamatus svajonės link – įgyti profesiją, kuri džiugina: „Baigiantis kursams padariau itin didelę pažangą, kokios ir pati nesitikėjau. Pavyko, nes jaučiau itin didelę atsakomybę – ES finansavo mano mokslus, todėl negalėjau pasiduoti ir visko mesti. Ši patirtis man suteikė antrą šansą – atrasti tokią veiklą, kuri iš tiesų teiktų džiaugsmą.“
Nauja profesija atvėrė daug galimybių
Kursuose įgytos teorinės ir praktinės žinios suteikė galimybę savo įgūdžius tobulinti praktikoje. Pasak O. Greivės, baldų dizainerio ir konstruktoriaus specialybė – tik viena iš daugybės galimybių, kur dabar gali rinktis save realizuoti: „Įgytas žinias galiu pritaikyti daug kur – iš esmės ten, kur yra kompiuterizuota darbo vieta. Baigusi šiuos mokymus aš galiu kurti logotipus, dirbti spaudoje ar reklamos srityje, nes kursuose įgijau ne tik braižybos, bet ir interjero dizaino žinių“, – teigė pašnekovė.
Tramplinu į naująją profesiją Olgai tapo programa „Kryptis – ateitis“, finansuojama ES ekonomikos atsigavimo po pandemijos iniciatyvos „NextGenerationEU“ lėšomis.
Ji priduria, kad darbe jau dabar tenka atlikti ir interjero dizainerio vaidmenį – brėžiniuose sukurtus baldus perkelti į klientų interjerą ir kurti vizualizacijas. Ši sritis – kol kas jos hobis, kuris, kaip tikisi Olga, įgijus daugiau patirties, vieną dieną galėtų tapti ir pagrindine darbine veikla.
„Per praktiką mano baigiamasis darbas buvo Klaipėdos centre esančio lofto interjero vizualizacija. Taip pat teko prisidėti prie buto nuomai įrengimo. Šis projektas kiek skyrėsi nuo ankstesnio, nes reikėjo ieškoti medžiagų, kurios ne tik atrodytų prabangiai, bet ir derėtų prie lofto stiliaus. Įgyvendindama šiuos projektus supratau, kad man labai patinka kurti ne tik baldų dizainą, bet ir visą interjerą“, – pasakojo pašnekovė.
Pajuto, kad gyvenimą laiko savo rankose
Olga sako, kad sprendimas keisti profesiją ne tik suteikė galimybių įgyti naujų įgūdžių ir žinių, bet ir pasitikėjimo savimi: „Aš pajutau, kad gyvenimą galiu laikyti savo rankose, – kad ir kas nutiktų, visada turiu galimybę keisti savo pasirinkimus. Jaučiuosi labai laiminga, nes dirbu mėgstamą darbą. Dirbame prie daugybės skirtingų projektų, labiausiai mane džiugina, kai gautas rezultatas yra išskirtinis ir kitoks nei visur. Pasikeitė ir mano požiūris į interjerą, baldus – kasdien gimsta naujų idėjų, viską matau per kitokią prizmę, o dabar pradėjau atnaujinti ir savo pačios namus“, – dalijosi O. Greivė.
Anot jos, itin svarbu, kad jaustum veiklos prasmę. Olgai tai padaryti padeda realiai matomas rezultatas – kai jos kompiuteryje kurti baldai randa savo vietą interjere: „Šiuo metu projektuojame baldus viename Klaipėdos verslo centre, penkių aukštų pastate. Šiame projekte esame atsakingi už daugybę skirtingų objektų – virtuvės komplektus, pokalbių kabinetus, sienų apdailą, stalų posėdžiams projektavimą“, – pasakojo pašnekovė.
Ši O. Greivės istorija – vienas iš daugelio pavyzdžių, kaip „NextGenereationEU“ investicijos padeda žmonėms įgyti aukštos pridėtinės vertės kompetencijų, reikalingų šiuolaikinei darbo rinkai ir Lietuvos konkurencingumui palaikyti.
Planą „NextGenerationEU“ 2020 m. inicijavo Europos Komisija, siekdama padėti ES valstybėms sparčiau atsigauti po koronaviruso pandemijos, kartu skatinant ekonomikos skaitmenizaciją ir žaliąją pertvarką. Iš viso pagal šį planą visoje ES iki 2026 m. bus investuota daugiau nei 800 mlrd. eurų.
Naujausi komentarai