Daugiau kaip 40 studijų programų siūlanti ir šalies reitinguose 1–2 vietas užimanti Kauno kolegija pabrėžia: šalia studijų turinio ne mažiau reikšminga yra tobulėti skatinanti studijų aplinka.

Dėl šios priežasties, anot Kauno kolegijos atstovų, stojantiesiems verta pasidomėti ne tik, kokius dalykus jie studijuotų, tačiau ir kiek plačiai aukštoji mokykla plėtoja partnerystę. Kuo labiau aukštoji mokykla linkusi bendradarbiauti su užsienio ir Lietuvos organizacijomis, tuo stipresnis partnerių tinklas. Tokiu būdu susidaro palankios sąlygos semtis žinių ir patirties, tobulinti studijų kokybę ir kurti vertę pagrindiniams naudos gavėjams – aukštosios mokyklos studentams.

Kauno kolegija išsiskiria plačiu studijų programų spektru – keturiuose fakultetuose, tarp kurių – Verslo, Medicinos, Technologijų, Menų ir ugdymo padaliniai –  studijuoja per 4000 studentų.

 

Aplinka kūrybiškumui ir verslumui skleistis

Kauno kolegijos direktorius dr. Andrius Brusokas pažymi, kad kokybiškos studijos neatsiejamos nuo galimybių, kurias studentui suteikia aukštoji mokykla, todėl natūralu, kad orientuojamasi į globalų pasaulį, plėtojamas bendradarbiavimas su tarptautiniais partneriais, pritaikoma jų geroji praktika.

Kauno kolegija išsiskiria plačiu studijų programų spektru – keturiuose fakultetuose, tarp kurių – Verslo, Medicinos, Technologijų, Menų ir ugdymo padaliniai –  studijuoja per 4000 studentų. Nuo liepos 1 d. dar vienas fakultetas pradės veikti ir Alytuje, reorganizavus Alytaus kolegiją. Be jau esamų, čia ketinama realizuoti ir dvi naujas studijų programas – Ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą bei Socialinį darbą.

„Viena iš naujovių, kurią diegiame perimdami tarptautinių partnerių patirtį – verslumo, vadinamosios antreprenerystės, pagrindų integravimas į įvairias studijų programas, nesvarbu, ar tai būtų menų krypties studijos, ar medicina“, – paaiškino kolegijos vadovas.

Andrius Brusokas. Kauno kolegijos nuotr.

Kūrybiškumo ir verslumo projektai daugiausia plėtojami Kauno kolegijos Verslo fakultete. Pavasarį Kaune, Gedimino gatvėje duris atvėrė Kūrybiškumo ir verslumo centras „ideaPoint“, kurio paskirtis – padėti skleistis jaunų žmonių sumanymams, sudaryti palankią terpę startuolių kūrimui.

„Praktiškai per metus kitus planuojama atnaujinti didžioji studijų programų paketo dalis, kadangi ši disciplina šiandieninėje darbo rinkoje vaidina labai svarbų vaidmenį“, – pridūrė dr. A. Brusokas.

Rengiame į praktiką orientuotus specialistus, remiamės inovatyviais studijų metodais ir pažangiais moksliniais taikomaisiais tyrimais ir meno veikla.

 

Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotoja organizacijos vystymui dr. Inga Stravinskienė pažymi, kad didžiausias plataus studijų spektro privalumas – studentui atsiveria visos galimybės ne tik tapti pasirinktos srities specialistu, bet ir realizuoti save atliekant mokslinius taikomuosius tyrimus, įsitraukti į tarpdisciplinines veiklas.

„Rengiame į praktiką orientuotus specialistus, remiamės inovatyviais studijų metodais ir pažangiais moksliniais taikomaisiais tyrimais ir meno veikla. Pastariesiems skiriame ypatingą dėmesį, džiaugiamės aktyviai įsitraukiančias dėstytojais ir skatiname tai daryti studentus. Universitetuose vykdomi fundamentiniai moksliniai tyrimai, tuo tarpu Kauno kolegijoje mes sudarome puikias galimybes taikyti mokslo žinias konkrečioms problemoms spręsti“, – dalinosi dr. I. Stravinskienė.

Inga Stravinskienė. Kauno kolegijos nuotr.

Po ketverių metų Kauno kolegija pretenduos į taikomųjų mokslų universiteto statusą, todėl jau kurį laiką institucijoje kryptingai stiprinama taikomojo mokslo ir meno sritis.

Po ketverių metų Kauno kolegija pretenduos į taikomųjų mokslų universiteto statusą (...)

 

„Tarpkryptinių studijų programų vykdymas, tarpkryptinio taikomojo mokslo ir meno veiklos vystymas leidžia pasiekti aukštesnę kokybę, kadangi tarpdiscipliniškumas – vienas iš studijų kokybės užtikrinimo veiksnių. Nė viena sritis nėra visiškai izoliuota, ypatingai – dabar, kai gyvename skaitmeninės transformacijos metu“, – sakė dr. I. Stravinskienė, kviečianti stojančiuosius ne tik rinktis patinkančią studijų programą, bet ir realizuoti save įvairiose kitose tarpdisciplininėse veiklose.

Ji taip pat skatina esamus ir būsimus studentus aktyviai įsitraukti į tarpkryptines mokslines taikomąsias veiklas, kuriomis grindžiamos studijų programos – tai gali tapti žingsniu, vedančiu aukštesnių akademinių pakopų link.

Tarptautiškumas – būtina dedamoji

Kauno kolegijai, siekiant tapti Europos taikomųjų mokslų universitetų aljanso dalimi, neišvengiamai stiprinamas tarptautinių partnerių tinklas, kolegijoje pritaikomos gerosios tarptautinių partnerių patirtys, vykdomos dvigubo diplomo studijų programos, o studijas baigę absolventai yra pasirengę dirbti tarptautinėse įmonėse.

Kauno kolegijos nuotr.

„Tarptautiškumas Kauno kolegijoje yra integruotas į studijas, taikomuosius mokslinius tyrimus, meno ir kitas veiklas. Šio elemento integravimas leidžia formuoti atvirą pasaulio pažinimui specialistą, kuris geba ne tik komunikuoti keliomis užsienio kalbomis, ne tik žino savo studijų programos turinį tarptautiniame kontekste, bet ir yra atviras pasauliui, yra įgijęs tarpkultūrinių kompetencijų, leidžiančių jam dirbti tarpkultūrinėje aplinkoje“, – dalinosi dr. I. Stravinskienė.

Kauno kolegija jau dabar yra užmezgusi tvirtus bendradarbiavimo ryšius su aljanso aukštųjų mokyklų, įsikūrusių Prancūzijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje ir Albanijoje, atstovais.

 

Svarbus žingsnis tarptautiškumo stiprinimo link – Europos universitetų aljanso UNINOVIS kūrimas. Dr. I. Stravinskienė akcentuoja, kad Kauno kolegija jau dabar yra užmezgusi tvirtus bendradarbiavimo ryšius su aljanso aukštųjų mokyklų, įsikūrusių Prancūzijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje ir Albanijoje, atstovais.

„Per ketverius bendradarbiavimo su aljanso partneriais metus ne tik užmezgėme glaudžius ryšius, bet ir pasiekėme pirmuosius rezultatus. Tai leidžia mums būti tais tikraisiais strateginiais partneriais, kurie iš tikrųjų gali kartu kurti vertę vykdant bendras studijų programas, bendrus mokslinius taikomuosius tyrimus, plėtojant meno veiklą. Tikimės, kad ilgainiui susiformuos ir akademinė studentų bendruomenė, veikianti visame šiame tinkle“, – sakė Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotoja organizacijos vystymui.

Bendradarbiavimas su regionais – atskirčiai mažinti

Daugiau kaip 200 tarptautinių partnerių turinti ir stabiliai lyderystę kolegijų reitinguose demonstruojanti Kauno kolegija intensyviai plėtoja ryšius ne tik užsienyje, tačiau ir visoje Lietuvoje.

Kauno kolegijos nuotr.

Pasak dr. A. Brusoko, negalima pamiršti, kad itin reikšmingą vaidmenį atlieka nacionalinio lygmens bendradarbystė šalies viduje, atkreipiant dėmesį į tas aukštosios mokyklos iniciatyvas, kurios sukuria pridėtinę vertę regiono gyventojams, vietiniam verslui, savivaldai ir padeda studentams, dėstytojams.

Kolegijos fakultetas Alytuje leis išsaugoti regione vykdomas aukštojo mokslo studijas, būsimiems studentams pasiūlyti daugiau ir regiono poreikiams aktualių studijų programų.

 

Kolegijos fakultetas Alytuje leis išsaugoti regione vykdomas aukštojo mokslo studijas, būsimiems studentams pasiūlyti daugiau ir regiono poreikiams aktualių studijų programų.

Čia numatoma plėtoti bendruomenės kolegijos (angl. community college) koncepciją. Padalinio veikla grindžiama mokymosi visą gyvenimą principais: vykdomos aukštojo mokslo studijos, veiksiančiame STEAM atviros prieigos centre įgyvendinamos mokinių formaliojo ir neformaliojo ugdymo veiklos, atliekami tiriamieji darbai ir projektai, teikiamos kvalifikavimo ir perkvalifikavimo paslaugos. Alytuje planuojama stiprinti ir naująsias maisto technologijas, kurti maisto technologijų laboratorijas.

Orientacija į kokybę leido įsitvirtinti tarp lyderių

Priėmimo rezultatai rodo, jog Kauno kolegija bene kasmet atsiduria tarp lyderiaujančių aukštųjų mokyklų ir sulaukia daugiausia pirmakursių tarp universitetų ir kolegijų Kauno mieste.

Bendrame kolegijų reitinge ji užima pirmąją vietą tarp valstybinių kolegijų kartu su Vilniaus kolegija. Dr. I. Stravinskienė sako, tokius rezultatus lemia bendruomenės susitelkimas, orientacija į kokybę.

„Metai iš metų laikėmės ir laikysimės pereinamojo balo kartelės, leidžiančios mums išlaikyti studijų kokybę. Manau, kad būtent orientacija į tai, proaktyvumas, bendruomenės susitelkimas ir lemia, kad ne tik užlipome į reitingų viršūnes, bet ir ten laikomės“, – sakė Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotoja organizacijos vystymui dr. I. Stravinskienė.