Pasak rinkos dalyvių, tokį sprendimą lėmė pakeistas dviejų konkursų – be valstybės pagalbos ir su ja – eiliškumas, dideli reikalavimai dalyviams bei per trumpi terminai pateikti dokumentus ir gauti parko statybai reikalingus leidimus. 

Pasak Energetikos ministerijos, konkursų eiliškumą lėmė siekis kuo greičiau vystyti vietinę elektros gamybą, atsižvelgiant į tai, kad pirmojo aukciono nugalėtojas dar turės pats atlikti daug parengiamųjų darbų.

„Pagrindinė priežastis – kuo spartesnė vietinės elektros energijos generacijos plėtra, kas leistų mažinti priklausomybę nuo importo ir užtikrinti mažesnes elektros kainas gyventojams ir verslams“, – komentare BNS teigė ministerija

Aukcione neketina dalyvauti „Green Genius“, „Enefit Green“

Nedalyvauti kovo 30 dieną prasidedančiame aukcione nusprendė bendrovė „Green Genius“, jame, tikėtina, taip pat nedalyvaus Estijos energetikos grupės „Eesti Energia“ atsinaujinančios energijos įmonė „Enefit Green“. Abi įmonės domėjosi konkursu ir svarstė jame dalyvauti.

Pasak „Green Genius“ vėjo ir žaliojo vandenilio verslo linijos vadovo Dariaus Biekšos, toks sprendimas priimtas dėl nepalankių konkurso sąlygų.

„Svarstėme kurį laiką ir su partneriais (didžiausia privačia Lenkijos energetikos bendrove „Polenergia“ – BNS) kalbėjome, bet iš tikrųjų nepavyko partnerių įtikinti, ir jie kelia tuos pačius klausimus, ką ir mes. Kadangi neturime atsakymo, kaip uždengti tas rizikas, nusprendėme, kad nedalyvausime“, – BNS teigė D. Biekša.

„Trumpas terminas ir matome, kad ministerija (Energetikos ministerija – BNS) nori kuo greičiau turėti tą projektą. Tas projektas, iš to, ką mes matome, rinkoje yra labai sunkiai įgyvendinamas – (...) yra įsipareigojimai per tris metus turėti statybos leidimą, tai yra labai sudėtinga. (...) Čia turbūt eis tokios įmonės, kurios gali tas rizikas toleruoti ir iš kitų veiklų dengti galimus nuostolius“, – aiškino „Green Genius“ atstovas.

Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme skelbiama, kad vėjo parko jūroje be valstybės paramos konkurso nugalėtojas leidimą statybai turės gauti per trejus, o leidimą gaminti elektrą – per šešerius metus.

Be to, skirtingai nei antrojo – su valstybės pagalba – planuojamo vystyti parko atveju, pirmojo konkurso nugalėtojas turės pats atlikti teritorijos jūroje tyrimus ir kitus infrastruktūros plėtrai bei statybai reikalingus veiksmus, taip pat savarankiškai parengti poveikio aplinkai vertinimą (PAV). 

„Green Genius“ atstovas teigė, jog įmonė planuoja dalyvauti antrojo parko aukcione rudenį – tai ji ketina daryti kartu su „Polenergia“. 

Jūrinių vėjo parkų aukcionais domėjosi ir „Enefit Green“, tačiau, pasak jos direktoriaus Donato Celešiaus, bendrovė ketvirtadienį planuojamame skelbti konkurse taip pat, tikėtina, nedalyvaus.

„Mes diskutavome ir pakankamai intensyviai buvome įsigilinę, bet matote, kas čia įvyko. Tas konkursas buvo perkeltas iš kitų metų, padarytas pirmoje vietoje, vietoj pirmo numatyto konkurso. Viskas pasikeitė taip smarkiai ir taip greitai (...) Kad sudalyvautume, čia neužtenka pateikti kažkokią pseudo paraišką. Čia reikia atlikti krūvą namų darbų, skaičiavimų, dėl to tiesiog nespėsime“, – BNS sakė D. Celešius.

Čia turbūt eis tokios įmonės, kurios gali tas rizikas toleruoti ir iš kitų veiklų dengti galimus nuostolius.

„Matome, kad nesame pasiruošę, nesame šimtu procentų confident jame dalyvauti. Tai turbūt jame ir nedalyvausime. Aišku, dviejų mėnesių dokumentų pateikimo terminas yra, bet, kiek dabar tą informaciją valdome, tai, tikėtina, nespėsime“, – pridūrė jis.

Pasak D. Celešiaus, „Enefit Green“ dar svarsto, ar dalyvaus rudenį planuojamame surengti aukcione.

Nedalyvaus ir daugiau potencialių plėtotojų

Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) direktorius Linas Sabaliauskas, anksčiau BNS tvirtinęs apie rinkos dalyvių susidomėjimą pirmuoju konkursu, teigė, kad dėl trumpų terminų jame nusprendė nedalyvauti bent kelios juo anksčiau susidomėjimą rodžiusios užsienio kompanijos.

„Faktiškai laikas pasiruošimo. Per tą laiką negali nei įrengimų gamintojų apsiklausti, kad gautum pasiūlymus vėjo elektrinėms, nei pasiruošti verslo planui“, – BNS teigė L. Sabaliauskas.

„Elektrinių konkurso apklausos turi trukti jūrinėms vėjo elektrinėms bent jau penkis mėnesius, kad gamintojai pateiktų kažkokius pasiūlymus. Per du mėnesius apsiklausti kompanijas faktiškai nerealu, nes čia elektrinių gamintojai, statybininkai, transformatorių rangovai“, – pridūrė jis.

Numatytas pirmojo aukciono dalyvių registracijos ir dokumentų pateikimo terminas – 60 dienų.

Apie dalyvavimą kovo 30 dieną planuojamame skelbti aukcione viešai kol kas paskelbė tik „Ignitis grupė“.

BNS žiniomis, dalyvauti jame šiuo metu vis dar svarsto ir viena tarp galimų dalyvių anksčiau minėta užsienio kompanija, tačiau, pasak viešai skelbti pavardės nenorėjusio jos atstovo, galutinis sprendimas dar nėra priimtas.  

Be „Ignitis grupės“, „Enefit Green“ bei „Green Genius“, aukcionu su valstybės parama anksčiau domėjosi Lenkijos „Orlen“ ir „Orlen Lietuva“, Danijos atsinaujinančios energetikos kompanija „Orsted“, „Achemos grupė“, Vokietijos RWE kompanija „RWE Renewables“, Nyderlandų įmonė „Van Oord“ ir jos iš dalies valdomas Estijos vėjo parko jūroje vystytojas „Saare Wind Energy“.

2021 metais Energetikos ministerija skelbė, jog jūros vėjo parku taip pat domisi Prancūzijos kompanija „TotalEnergies Renewables“, Kanados „Northland Power“ ir kitų šalių vystytojai.

Pirmojo vėjo parko jūroje vertė – 1,8 mlrd. eurų

Pirmojo 700 megavatų (MW) galios jūrinio vėjo parko vystymo be valstybės paramos konkursą VERT skelbs ketvirtadienį, o trečiadienį planuojamose patvirtinti konkurso sąlygose nurodoma reguliuotojo apskaičiuota projekto vertė, pagal kurią bus nustatomi reikalavimai dalyvių kapitalui – 1,8 mlrd. eurų. Konkursas būtų laikomas įvykusiu, jei paraiškas pateiktų bent du dalyviai. 

Parkas bus statomas beveik 36 kilometrų atstumu nuo kranto ties Palangos kurortu, į šiaurės vakarus nuo kito tokios pat galios parko, kurį planuojama vystyti su valstybės parama.

Be valstybės pagalbos planuojamas vėjo parkas vieno kilometro atstumu bus nutolęs nuo iki šiol neratifikuotos jūrinės sienos su Latvija. Projekte numatoma, kad didžiausia leistina generuoti parko galia siektų 700 MW, mažiausia – 580 MW.

Konkurse galės dalyvauti bendrovės, kurių vidutinės paskutinių trejų metų pajamos sieks bent 250 mln. eurų, o nuosavas kapitalas – bent 20 proc. projekto vertės. Konkurse dalyvaujant įmonių konsorciumui bus vertinamos bendros jų metinės pajamos bei kapitalas.

Aukcioną laimėtų dalyvis, pateikęs finansiškai geriausią pasiūlymą ir sumokėjęs vystymo mokestį į valstybės biudžetą. Pradinis pasiūlymas turėtų būti ne mažesnis nei 5 mln. eurų. Tuo metu rudenį numatomo skelbti konkurso dalyviai galės prašyti valstybės finansinio skatinimo.

Be to, konkurso dalyviai turi būti išvystę bent vieną didesnę nei 150 MW galios jūrinę elektrinę arba turėti leidimą joje gaminti elektrą. Vystytojai taip pat turės remti su parko jūrine teritorija besiribojančių savivaldybių vietos bendruomenes, skirti bent 5 mln. eurų aplinkos apsaugai.

Konkurso dalyvis turės nurodyti, kada planuoja pasirašyti sutartis dėl įrangos įsigijimo ir jos įrengimo, o pagrindinius komponentus turės pirkti iš europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių tiekėjų.

Lietuva rengiasi Baltijos jūroje statyti du vėjų parkus. Antrąjį 700 MW galios su valstybės parama statomo parko vystytojo aukcioną numatoma paskelbti rugsėjį, o laimėtoją atrinkti 2024 metų pradžioje.

Abu jūrinio vėjo parkai užtikrintų maždaug pusę dabartinio Lietuvos elektros poreikio, juos Baltijos jūroje tikimasi pastatyti iki 2028 metų. Tačiau tokiu terminu abejoja dalis rinkos dalyvių. Pasak jų, tokias galimybes komplikuoja augantys jūrinių vėjo jėgainių statybų mastai bei kartu didėjanti jų komponentų paklausa, ribota jų gamyba, taip pat su tiekimo grandinėmis susiję iššūkiai.