Pradedamas nagrinėti Energetikos ministerijos milijoninis ieškinys „Veoliai“ Pereiti į pagrindinį turinį

Pradedamas nagrinėti Energetikos ministerijos milijoninis ieškinys „Veoliai“

2025-02-20 13:13

Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) pernai paskelbus, kad Energetikos ministerijos ieškinys Prancūzijos energetikos grupei „Veolia“, jos valdomoms įmonėms bei su jomis susijusiems asmenims dėl 240,7 mln. eurų žalos atlyginimo turi būti nagrinėjamas nelaukiant galutinio sprendimo Vašingtono arbitraže, byla pirmos instancijos teisme pradedama nagrinėti iš esmės. 

Pradedamas nagrinėti Energetikos ministerijos milijoninis ieškinys „Veoliai“
Pradedamas nagrinėti Energetikos ministerijos milijoninis ieškinys „Veoliai“ / Scanpix nuotr.

Vilniaus apygardos teisme vasario 19 dieną įvyko parengiamasis bylos posėdis, toliau keturi teismo posėdžiai numatyti gegužę, rodo „Liteko“ sistema. 

Teismo sprendimu bylos posėdžiai bus atviri – teisėjų kolegija trečiadienį atmetė „Velios“ ir kitų atsakovų prašymą ją nagrinėti uždaruose posėdžiuose.    

LAT pernai lapkritį atmetė „Veolia“ ir su ja susijusių įmonių „Vilniaus energija“, „Litesko“ ir „Icor“ bei su jomis susijusių asmenų prašymą stabdyti bylos nagrinėjimą, kol šalių ginčą dėl 79 mln. eurų žalos atlyginimo išnagrinės Tarptautinis investicinių ginčų sprendimo centras (ICSID) Vašingtone.

Pasak LAT teisėjų kolegijos, byla dėl vykstančio arbitražo proceso gali būti stabdoma tik išimtiniais atvejais įsitikinus, jog tai daryti būtina. Be to, anot teisėjų, bylos stabdymas prieštarautų teisingumo principams, neužtikrintų šalių teisės į teisminę gynybą.

LAT teisėjų kolegijos nuomone, ES valstybės narės negali pripažinti ir vykdyti arbitražo sprendimų, priimtų pagal ES vidaus dvišales investicijų sutartis, nes tai prieštarautų ES teisės viršenybės principui. Be to, galimybė valstybės narės teismui atlikti investicinio arbitražo sprendimo kontrolę yra itin ribota, o ICSID atveju tokia kontrolė išvis negalima.

ICSID arbitražas nagrinėja „Veolia“ 2016 metais inicijuotą bylą prieš Lietuvos valstybę – „Veolia“ reikalauja 79 mln. eurų žalos atlyginimo už jos investicijas į Vilniaus šilumos ūkį.

Arbitražo sprendimo buvo tikimasi pernai, tačiau jis iki šiol nepaskelbtas, o paskutinis jo veiksmas buvo pernai balandį priimtas procesinis sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, skelbiama arbitražo tinklapyje.

Pasak BNS šaltinių, galutinio arbitražo sprendimo tikimasi šią vasarą, jis, kaip ir visi ICSID sprendimai, bus viešas.

Pasak Energetikos ministerijos argumentų LAT, arbitražo galutinio sprendimo priėmimo data nėra aiški. Anot jos, Lietuvoje nagrinėjamos bylos sustabdymas neapibrėžtam laikui būtų nesuderinamas su teisinio tikrumo principu, ypač todėl, kad ieškinys pateiktas beveik prieš ketverius metus, o byla dar nėra nagrinėjama iš esmės.

ICSID arbitražas nagrinėja „Veolia“ 2016 metais inicijuotą bylą prieš Lietuvos valstybę – „Veolia“ reikalauja 79 mln. eurų žalos atlyginimo už jos investicijas į Vilniaus šilumos ūkį.

Tuo metu „Veolia“ ir jos valdomos įmonės LAT aiškino, jog galutinis arbitražo sprendimas, tikėtina, turėjo būti priimtas  2024 metais. Anot jų, Lietuva nėra atsiėmusi priešieškinio Vašingtono arbitraže – jo atsiėmimo klausimas galutinai bus išspręstas tik galutiniu ICSID sprendimu.

LAT 2023 metų kovą nutarė, kad valstybės ieškinys „Veoliai“ turi būti nagrinėjamas iš naujo. LAT nepagrįsta pripažino ieškinio priėmimo klausimą sprendusių žemesnių teismų išvadą, kad valstybė neturi teisės reikšti tokio ieškinio.

Energetikos ministerija 2020 metų liepą Lietuvos teismui pateikė ieškinį „Veolia“ grupės įmonėms „Veolia Environnement“, „Veolia Energie International“, „Vilniaus energija“ ir „Litesko“, taip pat koncernui „Icor“ ir su šiomis įmonėmis susijusiems asmenims – buvusiam Vilniaus merui Artūrui Zuokui, Andriui Janukoniui ir Linui Samuoliui.

Ieškiniu į nacionalinius teismus perkelti reikalavimai, kuriuos Lietuva 2017 metais buvo pareiškusi priešieškinyje „Veoliai“ Vašingtono arbitraže ir kuriuos ji vėliau atsiėmė.

Lietuva siekia įrodyti, kad „Veolia“ ir „Icor“ 1999–2003 metais neteisėtai gavo šilumos ūkio nuomos sutartis dešimtyje šalies savivaldybių ir neteisėtai pelnėsi iš šilumos vartotojų.

Lietuva teigia, kad „Veolia“ ir „Icor“ per savo atstovus atliko neteisėtus mokėjimus šalies pareigūnams, kad galėtų išsinuomoti šilumos ūkį ir nuomos sutartis įgijo korupciniais veiksmais. Lietuva teismui pateikė įrodymus, kad „Veolia“ nesąžiningai veikė su „Icor“, siekiant nepagrįstai pasipelnyti vartotojų sąskaita.

Tuo metu „Veolia“ teigia, kad Lietuvos institucijų veiksmai pažeidė Prancūzijos ir Lietuvos dvišalės investicijų apsaugos sutartį, o jos investicijos nukentėjo dėl nesąžiningo Lietuvos politikų ir reguliavimo institucijų elgesio, ir Vašingtono arbitraže reikalauja 79 mln. eurų žalos atlyginimo.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra