Pagal konkurso sąlygas buvo numatyta, kad bus taikomas konkursinis paraiškų atrankos būdas, jei bendrai patvirtintų projektų investicijų lėšų suma viršys 150 mln. eurų. Vis dėlto, atsižvelgiant į dabartinius Vyriausybės prioritetus pastatų energinio efektyvumo didinimo srityje, buvo priimtas sprendimas finansuoti visus kvietime dalyvavusius projektus, kurie atitiko nustatytas sąlygas.

Išsiskiria didieji šalies miestai

Atlikto vertinimo rezultatai atskleidžia, kad pagal šį kvietimą daugiau kaip 20 proc. daugiabučių atnaujinimo projektų bus įgyvendinama didžiuosiuose šalies miestuose – Klaipėdos (36 daugiabučiai), Kauno (32) ir Vilniaus (29).

„Tai džiugina – šiuose miestuose ypač didelė senų daugiabučių koncentracija, iš viso siekianti net 50 proc. visų šalies renovuotinų daugiabučių namų“, – pabrėžia Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta.

Šio kvietimo metu aktyvumu pasižymėjo ir Ukmergės rajono savivaldybė (24 paraiškos), Palangos miesto savivaldybė (21), Šilutės (20), Telšių (18) ir Jonavos (17) rajonų savivaldybės.

Ryškėja kvartalinės renovacijos nauda

Įvertinus šio kvietimo metu gautas paraiškas, BETA specialistai pastebėjo, kad vis labiau ryškėja kvartalinės renovacijos tendencija – net trečdalis patvirtintų daugiabučių modernizavimo projektų yra įtraukti į savivaldybių parengtas kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas. Šio tipo programas, apimančias vieno, dviejų ir daugiau miesto kvartalų atnaujinimą, yra pasirengusios ir jau įgyvendina net 39 iš 60 savivaldybių.

„Duomenys rodo, kad jau kelerius metus iš eilės formuojamas naujas požiūris į pastatų energinio efektyvumo didinimą duoda apčiuopiamų rezultatų. Vien tai, kad trečdalis pastarojo kvietimo metu gautų daugiabučių atnaujinimo projektų yra įtraukti į kvartalinės renovacijos programas, aiškiai nurodo pagrindines renovacijos kryptis ateinantiems dešimtmečiams – vis daugiau pastatų bus atnaujinami ne pavieniui, o kvartalais“, – teigia V.Serbenta.

Jo teigimu, kvartalinė renovacija turi daugiau pranašumų nei pavienė – jos metu atnaujinami ne tik visi gatvės ar net rajono daugiabučiai, tačiau ir bendros erdvės, inžinerinės sistemos. Nors visi atnaujinti projektai yra skirtingi, dažniausiai jų metu galima pakeisti seną gatvės apšvietimą ir įdiegti LED lempas, atnaujinti šilumos, vandentiekio ir nuotekų tinklus. Užbaigus renovaciją gyventojai taip pat gali džiaugtis naujomis automobilių stovėjimo aikštelėmis ar vaikų žaidimų erdvėmis, o kvartalas atrodo taip, lyg būtų tik neseniai pastatytas.

Pageidaujami aukštesni energinio efektyvumo rodikliai

Dar viena išryškėjusi tendencija – planuojamuose daugiabučiuose numatyti daug aukštesni energinio efektyvumo rodikliai. Net 50 proc. visų pastarojo kvietimo metu gautų paraiškų projektai po renovacijos turėtų pasiekti B energinio naudingumo klasę.

Žymiai pagerėjęs daugiabučio energinis efektyvumas suteikia ne tik finansinę naudą – dėl jo saugoma aplinka ir mažinamos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos. Šiuo metu net 75 proc. ES pastatų yra energiškai neefektyvūs, per metus sunaudojantys 40 proc. visos ES energijos ir į atmosferą išleidžiantys 36 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Įgyvendinant daugiabučių namų atnaujinimo programą, nuo 2013 m. Lietuvoje atnaujinti daugiau nei 2 400 daugiabučiai, arba 70 tūkst. butų, o šiuo metu įgyvendinama dar apie 1 400 daugiabučių atnaujinimo projektų.