2022 metais Rusijos piliečiai šalyje pirko beveik 2 proc. mažiau NT nei rekordiniais 2021-aisiais, tačiau turinčiųjų bent vieną NT objektą sumažėjo daugiau negu 42 proc., rodo Registrų centro BNS pateikti duomenys,

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas konservatorius Laurynas Kaščiūnas sako, kad norint sužinoti, kokie Rusijos piliečiai Lietuvoje įsigijo turto, reikia išanalizuoti konkrečius įsigijimus.

„Reikia žiūrėti, kas čia per žmonės – ar čia Šengeno vizą turintys žmonės, gal politinį prieglobstį turintys. Gali būti ir tokie variantai“, – BNS teigė komiteto pirmininkas.

Registrų centro BNS pateiktais duomenimis, šių metų vasarį Lietuvoje buvo 8,65 tūkst. NT objektų (2022-ųjų vasarį – 14,2 tūkst.), kurių ne mažiau kaip pusė nuosavybės priklausė Rusijos piliečiams. 7,01 tūkst. objektų savininkai 100 proc. buvo rusai. Apie pusė šių objektų – butai, apie 10 proc. – žemės sklypai, apie 7 proc. – gyvenamieji namai, likę – įvairūs kiti pastatai. 

Rusijos piliečiai pernai Lietuvoje įsigijo 775 NT objektus – beveik 1,8 proc. mažiau nei 2021-aisiais (789). Šie sandoriai sudarė beveik 0,6 proc. visų sandorių (130 tūkst.). Iš bendro skaičiaus 384 buvo butai arba namai.

Absoliuti dauguma turtą įsigijusių rusų yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Lietuvoje, o ją deklaravusiųjų pirmą kartą buvo 33.

„Taigi, didžioji dauguma pernai NT Lietuvoje įsigijusių Rusijos piliečių buvo Lietuvoje jau iki tol gyvenę asmenys“, – BNS nurodė Registrų centras. 

Pernai maždaug 1,8 karto padaugėjo ir Lietuvoje turto turinčių baltarusių. Šiuo metu jiems priklauso 3,2 tūkst. NT objektų (2022 metų vasarį – 1,75 tūkst.) ne mažiau kaip pusė nuosavybės, iš jų 2,75 tūkst. – 100 proc. Kiek mažiau nei pusė šio NT yra butai, 13 proc. – žemės sklypai, 8 proc. – gyvenamieji namai, likusi dalis – kitos patalpos ir pastatai. 

Bendra Rusijos piliečių valdomo NT vidutinė rinkos vertė, apskaičiuota masinio vertinimo būdu, siekia apie 392 mln. eurų, o Baltarusijos piliečių – 170 mln. eurų.

Pavyzdžiui, visos Lietuvos nekilnojamojo turto vertė šiuo metu yra 166 mlrd. eurų, iš jų statinių vertė – 130 mlrd. eurų, žemės sklypų – 36 mlrd. eurų.

Registrų centre įregistruotos vos kelios Rusijos piliečiams priklausančių butų nuomos sutartys.

„Nesant prievolės registruoti ir tokiu būdu paviešinti faktą apie sudarytą nuomos sutartį, tai nėra dažna praktika“,  – BNS nurodė Registrų centras.

Rusijos įmonės ir organizacijos vasarį Lietuvoje turėjo 15 (19 – 2022 metais) NT objektų, o Baltarusijos – 23 (14). Abiem atvejais dauguma jų buvo negyvenamieji pastatai.

Daugiausia NT rusai ir baltarusiai pernai pirko Vilniuje (175 objektai) ir Klaipėdoje (71), Vilniaus (68) bei Klaipėdos (37) rajonuose, Molėtų rajone (34) ir Visagine (31).

Registrų centras pastebi, kad Molėtų rajone devyniais sandoriais buvo perleisti 34 objektai.

„Reiškia, kad vienu sandoriu buvo įsigyta po kelis NT objektus. Tai galėjo būti kokia nors investicija į naujai išvystytą NT projektą arba, pavyzdžiui, įsigyta sodyba su daug joje esančių priklausinių, ūkinių pastatų ir panašiai“, – nurodė Registrų centras.

Molėtų meras Saulius Jauneika BNS teigė pirmą kartą girdintis, kad savivaldybėje NT įsigijo Rusijos piliečiai.

„Nei statybų leidimų kreipėsi, nei rekonstrukcijai. Seniūnai gali ir nežinoti, jeigu nedeklaruoja gyvenamosios vietos. Bet mes turime stačiatikių (sentikių) cerkvę, provoslavų – Inturkėje“, – tvirtino meras. 

„Ukrainiečių tikrai jaučiame, kad atvažiuoja ir deklaruoja, apsigyvena, turtą perkasi – turime tokios informacijos, nes jie užeina pas mūsų specialistus“, – pridūrė S. Jauneika.