Šioje gamykloje 60 žmonių komanda ir automatizuotos mašinos gamina baldų detales ir plokštes. Kas mėnesį iš čia iškeliauja 20 baldų detalėmis pakrautų sunkvežimių. Ir kol kas ženklų, kad darbų tempai kristų, nėra.

„Sausis ir vasaris buvo geri, kovas irgi nusimato neblogas. Ir toliau mūsų pagrindiniai užsakovai sako, kad aprūpins mus darbais bent jau artimiausius pora mėnesių“, – sakė UAB „Pats sau baldžius“ gamybos vadovas Dmitrijus Špitaliovas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tačiau daliai verslininkų turėti užsakymų tik dviem mėnesiams į priekį nėra gerai. Pramonininkų konfederacijos vadovas sako, kad užsakymų skaičius ėmė  trauktis. Trumpėja ir užsakymo laikas.

Nauji investuotojai nebesidomi Lietuva. Mes labai nuskambėjome, kaip paskelbėme karą Kinijai. Kitas dalykas – energijos kainos. Pernai metų antrąjį pusmetį jos buvo didžiausios Europoje.

 

„Tarkime, jei praeitų metų rudenį užsakymų vidurkis buvo 6–9 mėnesiams, tai dabar tas užsakymų skaičius sutrumpėjo iki trijų mėnesių. Ir tai kelia nerimą. Įmonės pradeda svarstyti, kas būtų, jei tie užsakymai sustotų“, – teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Krenta ir gamybos apsukos. Anot Valstybinės duomenų agentūros, pramonės gamybinių pajėgumų panaudojimas vasarį 10 proc. mažesnis nei pernai tuo pačiu metu.

„Mes bandome optimizuoti savo gamybą, kad sumažintume gamybos kaštus. Galbūt pagreitinti kažkokius procesus, kad su mažesnėmis sąnaudomis galėtume pagaminti daugiau produkcijos“, – komentavo D. Špitaliovas.

„Ir palūkanų normos kyla, prieiga prie kapitalo mažėja, kai turime karą Ukrainoje, kai turime uždarytą visą rytinį flangą, dėl ko neatvyksta žaliavos“, – svarstė V. Janulevičius.

Kuo mažiau užsakymų į priekį, tuo įmonėms sunkiau eksportuoti ir į kitas šalis. Anot ekonomisto, sausį išvežta kone 5 proc. mažiau lietuviškos kilmės prekių nei pernai tuo pačiu metu.

„Beveik visuose pagrindiniuose lietuviškos kilmės prekių eksporto rinkose mes matome arba labai akivaizdų eksporto augimo sulėtėjimą, arba kai kuriose rinkose matome netgi eksporto mažėjimą, tarkim, į Vokietiją“, – savo įžvalgomis pasidalino ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Anot A. Izgorodino, šiemet sausį mažiau parduota ne tik Vokietijai. Į Prancūziją eksportas esą krito trečdaliu. Panašiai tiek – ir į Jungtinę Karalystę bei Daniją. O į Belgiją lietuviškų prekių siunčiama perpus mažiau. Ar tai krizės užuomazgos, ministerija neatsako.

„Vasario mėnesį mes jau jautėme sumažėjusią lietuviškų prekių paklausą užsienyje, pavyzdžiui Vokietijoje ir kitose šalyse. T. y. mūsų pagrindinėse eksporto rinkose. Aš situacijos nedramatizuočiau, bet tarptautinis kontekstas iš tikrųjų išlieka labai trapus. Na, turime likti budrūs“, – konstatavo Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Vasario mėnesį mes jau jautėme sumažėjusią lietuviškų prekių paklausą užsienyje.

 

Tačiau pramonėje yra ir daugiau nerimą keliančių ženklų. Nauji investuotojai nebežiūri į Lietuvą. Ekonomistas Sigitas Besagirskas rodo grafiką, kaip investicijos pernai liepą akivaizdžiai ėmė kristi.

„Nauji investuotojai nebesidomi Lietuva. Ir kol kas tos investicijos, kurios statistiškai dar matomos, tai yra ankstesnių susitarimų pasekmė“, – savo pastebėjimus išsakė S. Besagirskas.

Pramonės gamybos ir eksporto apimtis tiesiogiai veikia globalūs iššūkiai. O štai investicijas, anot S. Besagirsko, išbaidė pati valdžia.

„Mes labai nuskambėjome, kai paskelbėme karą Kinijai. Kitas dalykas – energijos kainos. Pernai metų antrąjį pusmetį jos buvo didžiausios Europoje. Ir  taip pat – infliacija, kuri pernai buvo didžiausia Europoje. Tai indikuoja, kad mūsų Vyriausybė nesusitvarkė su tais iššūkiais“, – teigė S. Besagirskas.

Kiek jau sulaukta investicijų šiemet nei statistikai, nei „Investuok Lietuvoje“ duomenimis nesidalina. O įmonės skundžiasi, kad investicijų nesulaukia ne tik iš užsienio kompanijų.

„Galbūt sprendimai šiek tiek pristabdo tas investicijas, kadangi yra skirta labai mažai lėšų paramai“, – aiškino  D. Špitaliovas.

Pernai į Lietuvą investavo 26, o užpernai – 27 užsienio kompanijos.