– Ugniagesys, skubėdamas gesinti gaisro, susmuko prie gaisrinės. Jo atgaivinti nepavyko. Jei būtų budėję su kolega, kaip priklauso, gal išgyventi šansai būtų buvę daug didesni. Vyksta tyrimas. Ką jūs žinote daugiau apie šią istoriją, gal paaiškėjo naujų detalių?

– Na, naujų detalių kol kas nepaaiškėjo, nes tik kelios dienos, kai vyksta tyrimas. Tyrimo medžiagos tikrai negalime gauti, bet teisingai jūs pastebėjote, kad šansai jam išgyventi būtų buvę daug didesni, kadangi kiekvienas ugniagesys moka suteikti pirmąją pagalbą. Iš tiesų būtų iškviesta ir greitoji medicinos pagalba. Ir jei būtų laiku atliktas dirbtinis širdies masažas, galbūt jis dabar būtų gyvas. Savivaldybė išvadų nedaro.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kodėl taip sakote?

– Todėl, kad užvakar, nepaisant šios nelaimės, tuose pačiuose Šimkaičiuose budėjo vienas ugniagesys. Nežinau, kiek mirčių dar prireiks, kad merai, tarnybų vadovai suprastų, jog negalima pažeidinėti teisės aktų. Mes tikrai imsimės priemonių dėl atsakomybės vadovų, kad jie atlygintų ir neturtinę žalą.

– Paaiškinkite skirtumą tarp statutinių ir nestatutinių pareigūnų, savanorių ugniagesių, kaip buvo Šimkaičių kaime.

Nepaisant šios nelaimės, tuose pačiuose Šimkaičiuose budėjo vienas ugniagesys. Nežinau, kiek mirčių dar prireiks, kad merai, tarnybų vadovai suprastų, jog negalima pažeidinėti teisės aktų.

 

– Šimkaičių kaimo komanda yra Jurbarko savivaldybės komanda. Lietuvoje yra maždaug 50 rajonų, kurie turi savivaldybių priešgaisrines tarnybas. Jie nelabai noriai jungiasi į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pavaldumą. Pernai buvo pasiūlytas variantas ir susigundė tik Radviliškis, kuriame atliekamas eksperimentas – toks pilotinis projektas vykdomas – savivaldybių tarnyba prijungta prie departamento. Ir ten nebebudi po vieną ugniagesį, būtinai – po du. Ir atlyginimus šiek tiek didesnius gauna, nes priklauso minėtam departamentui. Atnaujinta ir technika. Tačiau likusieji merai, tarnybų viršininkai prisiima atsakomybę sau. Vadinasi, jie nenori perduoti departamentui atsakomybės, jie lieka atsakingais vadovais.

Jų argumentas, kad trūksta pinigų, na, tai atleiskite, ar galima dėl to pažeisti teisės aktus. Tarkim, jei aš neturiu pinigų, tai galiu nuėjęs į parduotuvę pavogti maisto?! Šimkaičiuose dirbo vienas ugniagesys, nes, pasak vadovų, neužteko finansavimo, trūko pinigų atlyginimams. Bet noriu priminti, kad nė vienas meras nepadavė Vyriausybės ar Vidaus reikalų ministerijos, kuri kuruoja šią sritį, į teismą dėl nepakankamo finansavimo.

– Kiek uždirba ugniagesiai, kurie budi tokiose mažose savivaldybių komandose? 

– Tiksliai po pakėlimo atlyginimų negaliu pasakyti, bet maždaug 500–600 eurų į rankas. Savivaldybių ugniagesiai nevykdo kitų specialiųjų, tarkim, aukštutinių, darbų, kuriuos atlieka statutinės tarnybos. Bet jie priima pirmą smūgį, kai kurios savivaldybės turi ir kvėpavimo aparatus, o kai kurios ir nesirūpina. Manau, kad visoje Lietuvoje žmogus turi būti vienodai saugus. O dabar – 50 merų ir 50 skirtingų vadovavimo stilių, aprūpinimas priemonėmis skirtingos. Vieni merai skiria daugiau lėšų, pavyzdžiui, Rokiškio savivaldybės. Ten pati savivaldybė skiria papildomai pinigų, kad išlaikytų kelis ugniagesius. Kad tokių nelaimių nenutiktų, kad budėtų po du ugniagesius ir būtų užtikrintas saugumas. Tuo pačiu atnaujina ir techniką. Tam panaudoja ir Europos Sąjungos lėšas, teikia projektus. Yra ir tokių gerų pavyzdžių. Tačiau, mano asmenine nuomone, prisiminkime, buvo ir savivaldybių policija kažkada. Nepasiteisino. Mano galva, turėtų būti centralizuota, viena ir vieninga priešgaisrinė tarnyba ir vienas generolas.

– Ar šis ugniagesys, kuris mirė darbo vietoje, yra draustas?

– Jis buvo draustas tik pagal Darbo kodeksą. Gera žinia, kad pati profesinė sąjunga yra apdraudusi savo narius ir šeima gaus draudiminę išmoką, bet tai nepaguodžia.