Pirminiame patekimo etape parlamentarai įstatymams pritarė, jos gali būti priimtos skubos tvarka kitą savaitę.

Naujasis įstatymas uždraustų remti Lietuvoje veikiančias įmones, kurioms pritaikytos tarptautinės finansinės sankcijos, bei įteisintų sankcijų taikymo išmoką, mokamą tokius darbdavius palikusiems darbuotojams.

Pristatydama pataisas Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė teigė, kad  jomis „operatyviai reaguoti į susiklosčiusią situaciją, kuri atsitiko dėl sankcijų pritaikymo Druskininkuose veikiančiai sanatorijai „Belorus“.

„Neturime jokių abejonių, kad sankcijos buvo pritaikytos pagrįstai ir rėžimo tiesiogiai finansuojami verslo subjektai, jų veikimas mūsų šalyje tikrai yra pagrįstai sankcionuotas. Tačiau lygiai taip pat turime problemą, kadangi ten dirba žmonės, moka mokesčius ir yra dabar tokie palikti nežinioje su labai neaiškiomis perspektyvomis. Įvertindami tai, kad tiems darbuotojams tikrai yra reikalinga papildoma apsauga, kad jiems yra reikalinga papildoma paskata, kad jie galėtų priimti sprendimą palikti tokią darbovietę“, – Seime kalbėjo M. Navickienė.

Pasak jos, toks reguliavimas reikalingas tam, kad žmonės turėtų „tam tikrą taip vadinamą pagalvę, ir papildomą paskatą, ir nesijaustų situacijoje, kuri neturi išeities“.

Tačiau kai kurie parlamentarai kritikavo tokius ministerijos siekius.

„Valstietis“ Linas Kukuraitis abejojo, ar iš darbo sanatorijoje išėjusius žmonėms bus įmanoma sugrąžinti, kai sankcijos įmonei bus panaikintos.

Jis siūlė ieškoti kitų paramos būdų, nes kitaip bus užsikraunama socialinė problema.

„Ir nesusikurti sau užimtumo 300 žmonių problemų Druskininkuose šiuo metu, kai yra COVID-19 ir mes praktiškai negalime užimti žmonių. (...) Galbūt išmokėjus subsidijas, žmones išlaikytume darbo rinkoje“, – teigė L. Kukuraitis. 

„Matome, kad Užimtumo tarnyba ir visos kitos tarnybos, kurios bando padėti žmonėms įsidarbinti, nesusitvarko su tais žmonėmis, kurie yra atleidžiami „Eglės“ sanatorijoje ir kitose sanatorijose, ir dar paleidus 300 žmonių, nepalaukus su subsidijomis, padedant jiems ten išlikti, bet juos paleidžiant šiuo metu mes nesprendžiame problemos, bet ją tik giliname“, – tvirtino L. Kukuraitis.

Jeigu Seimas tokias Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inicijuojamas Užimtumo įstatymo pataisas priimtų, sankcijų sulaukusiose įmonėse nebūtų remiamas įdarbinimas, darbo vietoms steigimas ar įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį.

Taip pat tokiems darbdaviams būtų nutraukiamas subsidijos darbo užmokesčiui mokėti per prastovas.

Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo pakeitimais siūloma įteisinti „sankcijų taikymo išmoką“, kuri būtų mokama atleistiems darbuotojams, kurių darbdaviams pritaikytos Europos Sąjungos sankcijos.

Išmoka būtų 77,58 proc. dviejų darbuotojo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio bet ne daugiau kaip 2890 eurai arba dviejų vidutinių šalies darbo užmokesčių.

Tiems darbuotojams, kurie įmonėje nebus išdirbę 12 mėnesių, išmoka sieks dirbtą laiką gautų pajamų vidurkį. Bet ir ši išmoka negalės viršyti 2890 eurų.  

Vidutinis šalies darbo užmokestis 2020 metų trečią ketvirtį siekė 1443 eurus.

Tokia išmoka būtų mokama iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo. 

„Belorus“ sanatorijos atvejis yra pirmasis Lietuvos istorijoje, kai šalyje veikiančiai įmonei pritaikomos tarptautinės sankcijos.