Miškų tarnybos parlamentarai prašo raštu pateikti informaciją, kokia yra situacija dabar.
Tuo metu liberalas Simonas Gentvilas siūlė statybų atvejį vertinti griežčiau – pavesti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai ir Miškų tarnybai ištirti statybų prie Tautiškio ežero aplinkybes.
Pasak parlamentaro, 2012 metais aplink ežerą buvo miškas, o 2021-aisiais – jau stovėjo pastatai.
„Tai miško žemė ir tie dideli dideli rūmai pastatyti ant miško žemės ir kadastras tai rodo“, – komitete kalbėjo parlamentaras.
„Tai Gedimino Žiemelio rūmai pastatyti. Ir kad senatis nesueitų, turi Statybos inspekcija imtis veiksmų, nes pastatas pastatytas valstybiniame miške. Miškų tarnyboje pastarąjį pusmetį, žinau, buvo intensyvi diskusija dėl išmiškinimo. Norisi gauti atsakymus“, – pridūrė S. Gentvilas.
Miškų tarnybos vadovo Mindaugo Tarnausko teigimu, dėl šio sklypo netoli Maišiagalos miškų kadastro duomenų patikslinimo buvo kreiptasi kelis kartus.
„Apie minėtą teritoriją turiu ką pasakyti. Pirmą kartą 2025 metų sausį buvo gautas vidinės miškotvarkos projektų autoriaus prašymas dalyke sklypo patikslinti Miškų kadastro duomenis. Miškų tarnybos atsakymas buvo, kad pagrindo tikslinimui nėra ir sprendimas dėl Miškų kadastro duomenų tikslinimo nebuvo priimtas“, – komitete kalbėjo M. Tarnauskas.
Pasak jo, kitas kreipimasis buvo rugsėjo mėnesį.
„Kitas jau pareiškėjas kreipėsi į Miškų tarnybą su prašymu truputį kitokiu – patikslinti Miškų kadastro duomenis visame sklype“, – komitete aiškino jis.
Tačiau, pasak M. Tarnausko, įvertinus dokumentus buvo nustatyta, kad esama trūkumų, kuriuos reikia ištaisyti ir sprendimas vėl nebuvo priimtas.
Pasak jo, paskutinis prašymas dėl duomenų tikslinimo gautas šių metų vasario 10 dieną, bet pareiškėjas ir vėl nesulaukė palankaus sprendimo.
„Pareiškėjui buvo atsakyta, kad tarnyba nieko nesiruošia daryti“, – pridūrė M. Tarnauskas.
M. Tarnauskas, be kita ko, informavo, kad 2025 metais iš viso tarnyba priėmė apie 1,5 tūkst. sprendimų dėl miškų inventorizacijos duomenų tikslinimo.
Jis taip pat stebėjosi, kodėl užkliuvo „šita teritorija“.
Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) BNS nurodė, kad pažeidimai šiame sklype nustatyti 2019-aisiais patikrinimo metu – konstatuota, kad statiniai pastatyti neteisėtai. Dėl to tų pačių metų vasario 26-ąją buvo surašyti privalomieji nurodymai pašalinti pažeidimus.
Pakartotinio patikrinimo metu 2025 metų vasario 13 dieną nustatyta, kad privalomieji nurodymai neįvykdyti, todėl jie perduoti antstoliui priverstiniam vykdymui.
2025 metų gegužės 19 dieną teismas statytojui – bendrovei „Greenvesta“ – paskyrė 10 eurų baudą už kiekvieną uždelstą dieną.
VTPSI atstovas Rosvaldas Gorbačiovas BNS teigė, kad inspekcija toliau stebi situaciją.
„Baudos skyrimas neatleidžia nuo pareigos įvykdyti privalomuosius nurodymus ir pašalinti pažeidimus“, – nurodė jis.
BNS rašė, kad 2020 metais su G. Žiemeliu susijusiai bendrovei „Greenvesta“ teisme nepavyko panaikinti Statybos inspekcijos įpareigojimo pašalinti neteisėtos statybos Vilniaus rajone, netoli Maišiagalos, padarinius arba įteisinti savavališkai pastatytus pastatus.
Statybos inspekcija tada buvo nustačiusi, kad keturiuose sklypuose statybos vyko be leidimų arba nukrypstant nuo projekto, bet iki šiol bendrovė nesiėmė veiksmų pažeidimams pašalinti. Vienas sklypų yra miškų, o kitas – žemės ūkio paskirties, dar dviejuose sklypuose – vienbučių ir dvibučių paskirties – statiniai pastatyti turint statybos leidimą, bet pažeidžiant projekto sprendinius.
Naujausi komentarai