EIM teigimu, tai sudarytų sąlygas sparčiau įgyvendinti projektą, pritraukti investicijų, kurti darbo vietas ir skatinti regioninę plėtrą.
Nutarimo projekte pramonės parkui numatyta 100,4 ha teritorija Plungės rajone, kuri yra priskirta pramonės bei sandėliavimo zonai. Planuojama teritorijos veiklos specializacija – metalo ir medienos apdirbimas, maisto pramonė, logistika ir sandėliavimas bei žaliųjų technologijų, įskaitant atsinaujinančią energetiką, vystymas.
Ministerija pažymi, jog pastaraisiais metais Lietuvoje juntamas augantis stambių, vientisų pramoninių teritorijų poreikis, o esamose laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ) šiuo metu yra likę apie 148 ha išvystytų laisvų sklypų.
Pasak ministerijos, Plungės pramonės parkas leistų pasiūlyti investuotojams pasiūlyti didesnius sklypus, pritaikytus plataus masto gamybinei ir logistinei veiklai, kurių iki šiol Vakarų Lietuvoje trūko.
Anot dokumento, projektą pripažinus valstybei svarbiu, jam būtų taikomos supaprastintos teritorijų planavimo procedūros, o valstybinę žemę būtų galima išnuomoti be aukciono. Tai, anot EIM, sumažintų administracines kliūtis, stiprintų investuotojų pasitikėjimą ir sudarytų palankesnes sąlygas finansavimui pritraukti.
Priklausomai nuo pramonės parko užpildymo, į valstybės ir savivaldybių biudžetus per 30 metų galėtų būti sugeneruota nuo 65 mln. iki daugiau kaip 650 mln. eurų pajamų, prognozuoja EIM.
Kaip skelbta anksčiau, projektui įgyvendinti numatyta pasitelkti Europos Sąjungos (ES) fondų, valstybės ir savivaldybės lėšas – infrastruktūros sukūrimui Plungės pramonės parke ir už jo ribų planuojama investuoti apie 13,5 mln. eurų.
Institucijos vertinimu, iki 2040 m. parke numatoma pritraukti beveik 200 mln. eurų privačių investicijų ir sukurti per 1,1 tūkst. naujų darbo vietų.
Naujausi komentarai