Siūloma Vyriausybei inicijuoti konsultacijas dėl galimo „Belorus“ statinių, atitekusių Baltarusijai pagal 1995 metų vasario 6 dienos Lietuvos ir Baltarusijos vyriausybių susitarimą, išpirkimo ir sklypo nuomos sutarties nutraukimo.

Tokį sprendimą komitetai bendrame posėdyje pirmadienį priėmė bendru sutarimu. 

„Leiskite diplomatams pabandyti tą diplomatinį takelį. (...) Savo žmonėmis pasirūpinsime geriau“, – teigė komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.

Jis pabrėžė, kad sutartyje niekaip neaptartas jos nutraukimas.

„Mes negalime vienašališkai nutraukti sutartį. Galime pabandyti nutraukti, (...) bet jeigu kita pusė nesutinka, prasidėtų tarptautiniai teismai, jie truktų ilgai ir nebūtinai mes laimėtume“,  – teigė parlamentaras.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas Mindaugas Lingė įsitikinęs, kad sanatorijos situaciją gali keisti būtent statuso pakeitimas.

„Priėmėme sprendimą esminį, nes situaciją šitos sanatorijos gali keisti būtent statuso pakeitimas iš esmės. Jeigu nematome geranoriškumo iš Baltarusijos pusės, turime dėti visas diplomatines pastangas, kad padarytume iš savo pusės“, – teigė M. Lingė.

Sanatorijos darbuotojų advokatas Justas Čobotas sutinka, kad dėl sanatorijos likimo reikia ieškoti diplomatinio kelio.

„Valstietis“ Giedrius Surplys įspėjo, kad toks sprendimas „įstatys į nepatogius bėgius“, nes iš vienos pusės Lietuva smerkia Baltarusijos režimą, o iš kitos – pradeda derybas su juo dėl turto perėmimo. 

„Ar yra geras variantas, kai Seime du komitetai priėmė rezoliuciją dėl to, kad Lukošenka nėra legitimus vadovas, paskui pavedama derėtis – viena vertus, pasisakome griežtai prieš režimą ir darome viską, kad jį kreiptume demokratijos linkme, kita vertus, sakome: eikite ir derėkitės“ – teigė G. Surplys.

Be kita ko, jis pasiūlė apsvarstyti, ką Lietuva toliau darytų su didžiuliu pastatu ir keliais šimtais žmonių. 

Tuo metu „valstietis“ Tomas Tomilinas sako, kad „Belorus“ perėmimo klausimas truks ilgai, o dabar reikia ieškoti būdų, kaip atsiskaityti su darbuotojais, kad jie turėtų iš ko gyventi.  

Konservatorius Audrius Petrošius teigė manantis, kad „Belorus“ perėmimas – vienintelė ilgalaikė išeitis, nors ir „pareikalaus nemažai laiko“. Jis abejoja, ar Minskas nusiteikęs rūpintis sanatorijos ir joje dirbančių žmonių likimu.

„Jeigu Baltarusija būtų norėjusi (...) pasirūpinti sanatorijos darbuotojais, būtų seniai tai padariusi (...) savininko pakeitimo procedūra, kad objektas priklausytų ne tam subjektui, kuriam taikomos sankcijos. Tai kai pasirenkamas priešingas veikimo variantas, laikyčiau pakankamai nebrangia galimybe įnešti sumaištį mūsų šalyje ir iš šalies stebint šį procesą, juo mėgautis“, – teigė jis.

„Belorus“ priklauso Baltarusijos prezidento reikalų valdybai. Jai vadovauja Viktoras Šeimanas, esantis ES sankcijų sąraše.

Sanatorijoje „Belorus“ dirba apie 390 žmonių, iš jų apie 350 yra Lietuvos piliečiai.

Pagal 1995 metų vasarį pasirašytą, Seimo ratifikuotą bei 1996 metų balandžio 26 dieną įsigaliojusį dvišalį susitarimą Lietuva perdavė Baltarusijai Druskininkuose dar sovietmečiu pastatytą sanatoriją „Baltarusija“ ir 99 metams išnuomojo žemės sklypą.

Tuo metu Minskas įsipareigojo tokiam pat laikui išnuomoti Baltarusijoje, Drūkšių ežero pakrantėje esančią 1,3 kv. kilometro teritoriją ir perduoti Lietuvai joje esančius įrenginius: hidroelektrinę „Tautų draugystė“ ir vandens šliuzų sistemą, kuri buvo vadinama „Objektas 500“. Jis buvo svarbus garantuojant Ignalinos atominės elektrinės saugumą, iki Nepriklausomybės atgavimo jis priklausė jėgainei.

Minskas iki galo savo įsipareigojimų neįvykdė: hidrotechniniai įrenginiai, kuriais reguliuojamas vandens lygis Drūkščių ežere, Lietuvai iki šiol neperduoti.

„Sodra“ teigia neinicijuojanti „Belorus“ sanatorijos bankroto

Baltarusijai priklausančios ir Europos Sąjungos (ES) sankcijų sulaukusios Druskininkų sanatorijai „Belorus“ už šių metų sausį-vasarį nesumokėjus dalies įmokų „Sodrai“, pastaroji gali inicijuoti sanatorijos bankrotą, mano jos darbuotojų advokatas. Tačiau „Sodra“ tai neigia.

„Buvo gautas raštas dėl priverstinės hipotekos nustatymo. Areštuotas sanatorijos turtas („Sodros“ prašymu – BNS) Prašoma papildomų duomenų, koks sanatorijos turtas, iš ko matome, kad „Sodra“ ketina inicijuoti bankroto bylos iškėlimą“, – pirmadienį Seimo Socialinių reikalų ir darbo bei Užsienio reikalų komitetų bendrame posėdyje teigė advokatas Justas Čobotas.

Tuo metu „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Ježis Miskis sako, kad sanatorijai bankrotas nėra inicijuojamas. 

„Kol kas ketinimų iškelti bankroto bylą neturime (...) Nė viename dokumente to nebuvo pasakyta“, – sakė jis.  

Tačiau jis pranešė, kad prieš dvi savaites „Sodra“ pradėjo sanatorijos turtinės-finansinės padėties patikrinimą norint nustatyti, kokio turto ji turi ir kokios galimybės išieškoti skolą.

„Sodros“ atstovo teigimu, dalis turto buvo įkeista „Sodrai“ ir jeigu sanatorija įmokas sumokės, areštas bus nuimtas, o jeigu skola didės, turtas bus perduotas antstoliams parduoti.

„Prieš dvi savaites turėjome įmonę su 150 tūkst. eurų įsiskolinimu“, – apie sanatorijos padėtį sakė J. Miskis. 

Pasak J. Čoboto, sanatorija, neturėdama finansavimo iš Baltarusijos biudžeto, negali veikti ir atsiskaityti su darbuotojais, šilumos tiekėjais, kitų komunalinių paslaugų teikėjais. 

Sanatorijos sąskaitą įšaldęs „Swedbank“ yra nurodęs, kad neleis disponuoti į ją įplaukusiomis Baltarusijos biudžeto lėšomis.

Kitas sanatorijos darbuotojų advokatas Andrius Krištopavičius sako, kad sanatorija sutinka su visomis kontrolės sąlygomis, kaip būtų naudojamos lėšos. 

Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina, be kita ko, pabrėžė, kad „Swedbank“ į sanatorijos sąskaitą įplaukusiomis Baltarusijos biudžeto lėšomis galėtų leisti naudotis, jeigu iš Užsienio reikalų ministerijos ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos gautų sprendimą dėl išimties.

„Bankas yra labiau techninis įgyvendintojas“, – teigė J. Govina.  

J. Čobotas taip pat nurodė, kad sanatorija už šių metų sausį ir vasarį jau yra darbuotojams išmokėjusi 137 tūkst. eurų, o mokesčių pervesta beveik 80 tūkst. eurų. Tačiau liko nesumokėta 162 tūkst. eurų atlyginimų, 96 tūkst. eurų įmokų „Sodrai“ bei kitų mokesčių. 

Tuo metu Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys „valstietis“ Tomas Tomilinas siūlo Vyriausybei kurti planą, kaip remti atlyginimų negaunančius sanatorijos darbuotojus. Jis BNS sakė siūlantis sanatorijos darbuotojams toliau mokėti prastovų subsidijas. 

J. Miskis parlamentarus informavo, kad darbo santykius jau nutraukė aštuoni darbuotojai.