Teismo kirtis Vilniaus valdžiai: turės atlyginti 2,7 mln. eurų žalą

Teismo kirtis Vilniaus valdžiai: turės atlyginti 2,7 mln. eurų žalą

Vilniaus valdžia kelių tiesimo bendrovei „Hisk“ turi atlyginti daugiau nei 2,7 mln. eurų žalą dėl 2019 metais nelaimėto Liepkalnio, Žirnių gatvių ir Minsko plento sankryžos Vilniuje rekonstrukcijos konkurso. 

Teismo kirtis Vilniaus valdžiai: turės atlyginti 2,7 mln. eurų žalą
Teismo kirtis Vilniaus valdžiai: turės atlyginti 2,7 mln. eurų žalą / Freepik.com nuotr.

Lietuvos apeliacinis teismas lapkričio 6 dieną pakeitė Vilniaus apygardos teismo šių metų gegužę priimtą sprendimą, kuris tik iš dalies tenkino bendrovės skundą priteisęs jai beveik 1,61 mln. eurų bei 5 proc. metų palūkanas.

„Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino dalinę ieškovės („Hisk“ – BNS) kaltę ir šiuo pagrindu sumažino iš atsakovės (Vilniaus savivaldybės – BNS) priteistą žalos atlyginimo dydį. (...) Negautas ieškovės pajamas nulėmė būtent perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai, o ne ieškovės pasiūlymo trūkumai“, – konstatavo Apeliacinis teismas.

Jo teigimu, savivaldybė atmesdama „Hisk“ pasiūlymą kaip neatitinkantį sąlygų, tačiau leisdama konkurso nugalėtojoms – bendrovėms „Fegda“ ir „Tilsta“ – kelis kartus tikslinti pasiūlymą pažeidė lygiateisiškumo principą.

„Atsakovė sprendimus dėl skirtingų dalyvių priėmė ne pagal tą patį teisės aiškinimo ir taikymo standartą: ieškovės pasiūlymas vertintas ir atmestas iš esmės formaliu pagrindu, o su tiekėjų grupe perkančioji organizacija neatsižvelgdama į gaunamos informacijos patikimumą susirašinėjo, kol, jos vertinimu, tiekėjų grupė pagrindė atitiktį profesinio pajėgumo sąlygai“, – nutarė teisėjų kolegija.

Jos sprendimu, sostinės valdžia bendrovei „Hisk“ turi atlyginti 2,74 mln. eurų žalą, 5 proc. metų palūkanų nuo 2021 metų birželio pabaigos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat 42,2 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidas.

Bendrovei atstovaujančios advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ partneris Valentas Mitrauskas BNS penktadienį teigė, kad tai didžiausias laimėjimas ir didžiausia priteista suma rangovui iš užsakovo Lietuvos viešųjų pirkimų bylų istorijoje.

„Teisiniu požiūriu tai yra didžiausias laimėjimas viešųjų pirkimų byloje Lietuvos istorijoje. Kartu tai parodo, kad tiekėjai gali ir turi ginti savo teises, o neteisėti perkančiųjų organizacijų sprendimai turi savo kainą. Vertinant priteistas sumas sumokėtą baudą ir iki šiol minimuose procesuose patirtas išlaidas advokatams, Vilniaus miesto savivaldybės kaštai jau viršija 4 mln. eurų“, – komentare BNS teigė V. Mitrauskas.

Anot advokato, teismas įmonei priteisė beveik milijonu eurų mažiau nei ji prašė – ieškinio suma siekė 3,4 mln. eurų, todėl „Hisk“ svarsto, ar skųs sprendimą. 

„Šiuo metu vertiname teismo argumentus. Dėl tolesnių veiksmų priimsime sprendimą kartu su klientu artimiausiu metu“, – sakė V. Mitrauskas.

Tuo metu Vilniaus savivaldybė BNS teigė skųsianti sprendimą Aukščiausiajam Teismui (LAT).

„Teismo sprendimas yra nepagrįstas ir nesutinkame su teismo argumentais bei teisės aktų aiškinimu. Todėl ketiname pasinaudoti teisės aktuose numatyta kasacijos teise ir šį sprendimą skųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui“, – komentare BNS teigė savivaldybė.

Ji Apeliaciniam teismui argumentavo, kad „Hisk“ pasiūlymas neatitiko konkurso sąlygų.

„Pasiūlyme buvo neaiškiai suformuluotas suteikiamos garantijos terminas. (...) Rengdama pasiūlymą vietoje reikalaujamos konkrečios ir skaičiumi išreikštos siūlomos papildomo statinio garantinio termino trukmės reikšmės ieškovė („Hisk“ – BNS) šią reikšmę nurodė neaiškiu ir neapibrėžtos trukmės terminu – nuo dvejų metų“, – teigė Vilniaus savivaldybė.

Be to, jos teigimu, „Hisk“ palankus pirmosios instancijos teismo sprendimas neįrodo, jog pastaroji būtų laimėjusi konkursą.

„Tokiam pasiūlymo vertinimui nepakanka atlikti matematinio skaičiavimo lyginant tarpusavio kainas ir kitus pasiūlymo parametrus. Turi būti vertinami visi pasiūlymo parametrai – tiek tiekėjo kvalifikacija, tiek pasiūlymo turinys. Šį vertinimą gali atlikti tik perkančiosios organizacijos suformuota pirkimo komisija“, – aiškino  savivaldybė.

Tuo metu „Hisk“ teismui teigė, jog pasiūlyme pagrindė savo galimybes įgyvendinti projektą.

„Ieškovė įrodė, kad turėjo pakankamai resursų ir būtų buvusi pajėgi įvykdyti sutartį. Ieškovė pakankamus resursus pagrindė finansiniais veiklos rezultatais, taip pat pateikdama teismo ekspertės byloje reikalautus duomenis, atskleidžiančius resursų pakankamumą“, – teismui teigė bendrovė.

Taip pat, anot „Hisk“, savivaldybė nepagrįstai suteikė pirmenybę konkurso laimėtojams: „Atsakovė (savivaldybė – BNS) pirkime neteisėtai priėmė ne tik sprendimą, kuriuo nutarė atmesti ieškovės („Hisk“ – BNS) pasiūlymą, bet ir sprendimą, kuriuo proteguota tiekėjų grupė pripažinta laimėtoja.“

Apeliacinio teismo teigimu, savivaldybė nepagrindė, jog „Hisk“ nebūtų galėjusi laimėti konkurso, todėl turi bendrovei atlyginti negautas pajamas.

„Atsakovė nepateikė įrodymų, nenurodė kitų aplinkybių ar kliūčių, dėl kurių ieškovė nebūtų pripažinta pirkimo laimėtoja. Atsižvelgus į tai daroma išvada, kad jei atsakovė pirkime būtų priėmusi teisėtus sprendimus, „Fegda“ ir „Tilsta“ grupė būtų pašalinta iš pirkimo, o ieškovė būtų pripažinta laimėtoja“, – konstatavo teismas.

BNS rašė, kad 2020 metų lapkritį LAT savivaldybei skyrė 0,5 mln. eurų baudą už pažeidimus sankryžos rekonstrukcijos konkurse vertinant įmonių pasiūlymus, tačiau dėl viešojo intereso apsaugos nepanaikino jau pasirašytos sutarties.

Savivaldybė 31 mln. eurų vertės sutartį su įmonėmis „Fegda“ ir „Tilsta“ dėl Liepkalnio sankryžos rekonstrukcijos pasirašė 2019 metų rugpjūtį. Jos rekonstrukcija baigta 2021 metais. 

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų