Anot jo, atrodo keista, kai smulkių sumų pavedimai yra kontroliuojami sekundės tikslumu, tačiau stambaus masto pinigų plovimo atvejai lieka nepastebėti.
„Nežinau kaip paaiškinti paprastam žmogui, kodėl 100 eurų ar į klausimus neatsakymas sustabdo galimybę naudotis bankinėmis paslaugomis, bet kažkas nemato 2 milijardų eurų praslenkančių“, – LRT radijui šią savaitę komentavo V. Fiodorovas.
ELTA primena, kad šių metų vasarį tarptautinės operacijos metu buvo sulaikyti du asmenys, įtariami per Lietuvoje veikusią finansų įstaigą neteisėtu 2 mlrd. eurų vertės turto legalizavimu.
Seimo nario teigimu, pasigendama kontroliuojančių įstaigų atsakomybės prisiėmimo, ypač „Foxpay“ skandalo kontekste, po kurio iš ministrės posto atsistatydino Monika Navickienė.
„Ministrė buvo nuimta dėl „Foxpay“ skandalo, atsistatydino, prisiėmė atsakomybę, bet niekas iš kontroliuojančių įstaigų neprisiima atsakomybės, visi kelia rankas ir sako, mes ateityje susitvarkysime, įstatymai pasivys. Tikrai atrodo keistai“, – teigė jis.
Tai, kad pats fintechas visam pasaulyje augo ir su juo buvo daug įvairių istorijų, tai irgi normalu
Tuo metu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduotojas Audrius Valeika kalbėjo, kad šiuo atveju teisės aktų keisti nereikia, priemonės pinigų plovimo prevencijai yra ir jos yra struktūrizuotos bei aiškiai išdėstytos.
Jo teigimu, tikrasis iššūkis yra turimų priemonių įgyvendinimas, kuriose numatytos ir „fintech“ sektoriui ir kontroliuojančios institucijoms, LB ir FNTT tenkančios atsakomybės.
„Iššūkis yra įgyvendinimas priemonių, kurios yra surašytos. Įgyvendinimas pačių įpareigotų subjektų, šiuo atveju kalbant apie „fintech“ kompanijas, ir priežiūros institucijų; aiškus rizika grįstas požiūris, išanalizavimas sektoriaus, nustatymas, kurios iš bendrovių yra rizikingiausios ir neslėpimas to“, – teigė A. Valeika.
„Amlyze“ finansinių nusikaltimų prevencijos vadovas ir Fintech Hub LT tarybos narys Mindaugas Petrauskas pastebėjo, kad „fintech“ įmonių priežiūros kokybė per pastaruosius 5 metus reikšmingai patobulėjo, o naujų technologijų panaudojimas finansinėse aferose jo nestebina.
„Tai, kad pats fintechas visam pasaulyje augo ir su juo buvo daug įvairių istorijų, tai irgi normalu. (...) Dabar prognozuočiau, kad dirbtinio intelekto technologija bus naudojama įvairiose sukčiavimo schemose ir po kelių metų mes ir tuo įsitikinsime“, – pridūrė jis.
Kaip ELTA skelbė anksčiau, konservatorės M. Navickienės sutuoktinio Mindaugo Navicko valdomą „Litlab“ ketino įsigyti skandalo epicentre atsidūrusi finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ savininkė Ieva Trinkūnaitė. Visgi, vyriausybinė Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija neleido jai įsigyti „Litlab“. Komisijos vertinimu, investuotoja I. Trinkūnaitė neatitinka nacionalinės svarbos objektų apsaugos įstatyme keliamų reikalavimų. Vėliau portalas delfi.lt paskelbė, jog I. Trinkūnaitės aplinka turi grėsmę keliančių ryšių su užsienio valstybių institucijomis, fiziniais ir juridiniais asmenimis.
„Foxpay“ istorija jau tęsiasi keletą savaičių – Lietuvos bankas tęsia tyrimą dėl įmonės. Pranešta, jog nuspręsta apriboti dalį jos veiklos. Savo ruožtu ikiteisminį tyrimą atlieka ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) dėl įmonės veiklos.
Naujausi komentarai