V.Šapokos teigimu, buvusio VMI vadovo nutekinta informacija kenkė „MG Baltic“ ir „Vilniaus prekybos“ mokestiniams tyrimams, tačiau konkrečią žalą dar reikės nustatyti.

„Darbo grupė baigė savo darbą ir komisija, atsižvelgdama į pono Dainoro Bradausko pareigų statusą, svarbą ir įtaką ugdant ir formuojant visuomenės požiūrį į sąmoningą ir savanorišką mokesčių mokėjimą, (...) padarytų pažeidimų pobūdį, trukmę, formą, pavojingumą, sistemingumą, kilusias pasekmes, kaltės formą ir į rezonansą visuomenėje dėl padaryto tarnybinio nusižengimo, pasiūlė Mokesčių inspekcijos viršininkui skirti griežčiausią tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš pareigų“, - spaudos konferencijoje penktadienį sakė V.Šapoka.

„Šiandien pasirašiau įsakymą, kuriuo D.Bradauskas atleidžiamas iš pareigų“, - pridūrė jis.

V.Šapoka: neapleidžia svetimos gėdos jausmas

Finansų ministras teigė, kad susitikdamas su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu, D.Bradauskas informuodavo apie koncerno bei „Vilniaus prekybos“ mokestinių tyrimų eigą.

„Nustatyta, kad VMI viršininkas ponas Dainoras Bradauskas ne darbo vietoje, darbo dienomis ir darbo metu sistemingai susitikinėjo su „MG Baltic“ viceprezidentu Kurlianskiu. (...) Visi pokalbiai, informavimas apie tyrimus, schemų aptarimas vyko šių dviejų verslo grupių naudai („MG Baltic“ ir „Vilniaus prekybos“ - BNS)“, - sakė V.Šapoka.

Tam, kad tokio pobūdžio korupcinę veiklą būtų galima vertinti per Baudžiamojo kodekso prizmę, reikia labai tiksliai ir konkrečiai įrodyti žalą, kas šiuo atveju būtų sudėtinga.

Jis tikino, kad pokalbiuose D.Bradauskas vartojo kalėjimo žargoną, niekino valstybės vadovus: „Neapleidžia tas svetimos gėdos jausmas“.

V.Šapoka sakė, kad bus įvertinti VMI mokestiniai patikrinimai.

„Dėl tokios pono Bradausko veiklos aš jokių abejonių neturiu (...). Ir atleidimu ta situacija neužsibaigia - antikorupcinę veiklą valstybės institucijose reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka Finansų ministerija inicijuos Valstybinės mokesčių inspekcijos mokestinių patikrinimų antikorupcinę analizę ir vertinimą ir po jų bus parengtos visos reikiamos korupcijos užkardinimo priemonės“, - aiškino finansų ministras.

Padarytą žalą dar reikės nustatyti

V.Šapoka teigė, kad informacijos nutekinimas kenkė VMI atliktiems „MG Baltic“ ir „Vilniaus prekybos“ tyrimams, tačiau kokia konkreti žala buvo padaryta, dar reikės nustatyti.

„Be jokios abejonės, kuomet naudojamasi privačiais ryšiais ir aptariama jų eiga ir perduodama ta informacija, kuri turi būti užrakinta po septyniais ar devyniais raktais, vien jau toks informacijos perdavimas kenkia. O vertinti, kokios tos realios pasekmės, iš tikrųjų į tai turėtų būti atsakoma, atliekant detalesnius tyrimus“, - sakė V.Šapoka.

Tačiau ministras negalėjo atsakyti, ar dėl R.Kurlianskio taip pat atliekamas tyrimas.

„Sudaryta komisija netyrė pono Kurlianskio atsakomybės šiuo klausimu ir, galų gale, tai yra kitų tarnybų darbas. (...) Šiuo atveju aš apie jokius kitus galimus ar vykdomus tyrimus tikrai negalėčiau atskleisti informacijos, nes tai galėtų pakenkti šiems tyrimams“, - tikino V.Šapoka.

Anot jo, dėl galimų kitų nuobaudų D.Bradauskui turėtų spręsti kitos tarnybos.

„Šiuo atveju Finansų ministerija atliko tyrimą, skirta pati griežčiausia nuobauda - atleidimas iš užimamų pareigų, kalbėti apie kitas galimas poveikio priemones reikėtų klausti specialiųjų tarnybų“, - aiškino V.Šapoka.

Anot jo, siekiant, kad D.Bradauskas būtų nubaustas pagal Baudžiamąjį kodeksą, reikia įrodyti tikslią padarytą žalą, o tai yra sudėtinga.

„Jeigu būtume galėję baudžiamojo proceso kontekste kvalifikuoti, jog tai yra veika, kuri turėtų būti baudžiama per baudžiamąjį kodeksą, tą klausimą būtume iškėlę ir kreipęsi dėl baudžiamojo proceso inicijavimo. (...) Tam, kad tokio pobūdžio korupcinę veiklą būtų galima vertinti per Baudžiamojo kodekso prizmę, reikia labai tiksliai ir konkrečiai įrodyti žalą, kas šiuo atveju būtų sudėtinga“, - tikino finansų ministras.

Diskreditavo valstybės tarnautojo vardą

Komisija nustatė, kad D.Bradauskas savo veiksmais menkino VMI autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sukūrė išskirtines sąlygas konkrečiam mokesčių mokėtojui, pažeidė mokesčių mokėtojų lygybės principą. Be to, ministerijos teigimu, D.Bradauskas pažeidimus darė tyčia, aiškiai suvokdamas jų pavojingumą ir pasekmes, bei siekė asmeninės naudos.

„Komisija, atsižvelgusi į D.Bradausko užimamų pareigų statusą ir įtaką ugdant ir formuojant visuomenės požiūrį į sąmoningą ir savanorišką mokesčių sumokėjimą, į Valstybinės mokesčių inspekcijos kaip institucijos misiją ir paskirtį valstybėje, į padarytų pažeidimų pobūdį, trukmę, formą , pavojingumą, sistemingumą, kilusias pasekmes, kaltės formą, į rezonansą visuomenėje dėl padaryto tarnybinio nusižengimo, siūlo VMI viršininkui D.Bradauskui skirti griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų“, - nurodoma išvadoje.

Pats D.Bradauskas atsakyme Finansų ministerijai nurodė nesąs „kabinetinis“ vadovas, bendraujantis su įvairių žiniasklaidos įmonių vadovais ir taip siekiantis VMI tikslų – kelti pasitikėjimą jo vadovaujama institucija ir šviesti mokesčių mokėtojus, tuo pačiu siekti geresnio mokesčių surinkimo į biudžetą.

Atlygis – politinė parama S.Dailydkai

Komisija nustatė, kad D.Bradauskas nuolat susitikdavo, aptardavo konkrečius tyrimus su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu R.Kurlianskiu, teikė pastarajam paslaptį sudarančią informaciją apie tyrimus, kitus verslininkus, įmones, i š anksto derino būsimus VMI atsakymus su R.Kurlianskiu.

Taip pat nustatyta, kad kai kuriuose konspiraciniuose susitikimuose ne darbo vietoje VMI viršininkas D.Bradauskas aptarinėjo su R.Kurlianskiu mokesčių vengimo schemas, kitus mokestinių patikrinimų klausimus, nors tuo pat metu VMI vykdė paties koncerno „MG Baltic“ ir jo akcininkų mokestinius patikrinimus.

Už informaciją ir bendradarbiavimą R.Kurlianskis VMI vadovui žadėjo atlygį – politikų, su kuriais R.Kurlianskis palaikė glaudžius ryšius, paramą. Taip pat atsidėkodavo ir dovanomis. Kokiomis – komisija neįvardija.

Vieno iš sutikimų metu 2015 metų rugpjūtį R.Kurlianskis siūlė paramą bei tarpininkavimą D.Bradauskui santykiuose su politikais, pateikdamas tokios paramos pavyzdį ir minėdamas tuometinio „Lietuvos geležinkelių“ vadovo Stasio Dailydkos palaikymą ir išlaikymą poste.

Konspiraciniai susitikimai ir slapta informacija R.Kurlianskiui

Finansų ministerija nustatė, kad 2015 metais VMI vadovas neskelbtuose susitikimuose su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu pažeisdamas įstatymus teikė pastarąją infomaciją apie VMI atliktus bei 2013 ir 2015 metais atliktus „Vilniaus prekybos“ tyrimus, apie VP grupės akcininkų Juliaus Numavičiaus, Gintaro Marcinkevičiaus ir Mindaugo Marcinkevičiaus mokestinius patikrinimus.

Išvadoje nurodoma, kad su R.Kurlianskiu VMI vadovas 2015 metais buvo sutikęs keturis kartus. Visi susitikimai vyko darbo metu, bet ne darbo vietoje. Keli jų vyko viešbučio „Amberton“ restorane „La Cave“, kitų konspiracinių susitikimų vieta nenurodoma.

Nustatyta, kad, VMI vadovas derino su R.Kurlianskiu kai kuriuos VMI veiksmus – nurodydamas verslininkui per tarpininką pateikti pageidaujamą gauti VMI atsakymą į konkretų iš anksto aptartą koncerno atstovų prašymą. D.Bradauskas, nurodoma patikrinimo išvadoje, taip pat žadėjo R.Kurlianskiui informuoti apie prašymo nagrinėjimo eigą ir „jeigu reikės kažką pakoreguos“.

Komisija nurodo tyrimo metu, be kita ko, vertinusi Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), VMI, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos informaciją, taip pat ir paties D.Bradausko pateiktus paaiškinimus. Dalis tyrimo išvadų grindžiama STT pateiktais kriminalinės žvalgybos duomenimis.

Kaip anksčiau rašė BNS, neoficialiais duomenimis, kai kuriąinformaciją apie „Vilniaus prekybos“ mokestinius patkrinimus ar šios įmonės akcininkus D.Bradauskas ir R.Kurliankis tarėsi perduoti VP grupės atstovei Dianai Dominienei.

D.Bradauskas sakė nesąs „kabinetinis“ vadovas

Atsakymuose tyrimą atlikusiai komisijai D.Bradauskas nurodė, jog nėra „kabinetinis“ vadovas, plačia bendrauja ir su žiniasklaidos atstovais ir su verslininkais, dalyvaujantis verslo asociacijų, žiniasklaidos susitikimuose, renginiuose.

Toks bendravimas, VMI vadovo teigimu, taip jis siekia VMI tikslų – kelti pasitikėjimą jo vadovaujama institucija ir šviesti mokesčių mokėtojus, tuo pačiu užtikrinti geresnį mokesčių surinkimą į biudžetą.

Tuo pačiu D.Bradauskas kelia klausimą – ar šiuo metu VMI vykdant „Vilniaus prekybos“ ir „MG Baltic“ įmonių grupės ir akcininkų patikrinimus, jo atžvilgiu atliekamas tyrimas nėra spaudimas VMI, jo vadovui bei darbuotojams.

Komisija išvadose pažymi, kad D.Bradauskas atsakė negalįs pridėti dokumentų, kure galėtų padėti greiti ir objektyviai atlikti tyrimą.

VMI jau kurį laiką tiria „Vilniaus prekybos“ ir „MG Baltic“ veiklą

VMI nuo 2015-ųjų vasaros tiria galimas mokesčių vengimo schemas „Vilniaus prekybos“ grupėje. Šiame tyrime VMI bendradarbiauja ir su Latvijos bei Estijos mokesčių inspekcijomis. Tyrimas pradėtas po to, kai smulkusis VP grupės akcininkas Mindaugas Marcinkevičius pareiškė, kad jam pasitraukus iš „Akropolius“ valdančios įmonės vadovo pareigų, prasidėjo pokyčiai pačioje grupėje – pradėjo kurtis dešimtys holdingų, skirtų tam, kad realią veiklą vykdančios bendrovės būtų atribotos nuo grupės akcininkų.

VP grupės atstovai kaltinimus mokesčių slėpimu neigia ir tvirtina, kad taip M.Marcinkevičius jam naudingomis sąlygomis siekia agresyviai pasitraukti iš grupės.

Didžiausioje 2016-ųjų politinės korupcijos byloje buvo apklausta „Vilniaus prekybos“ pagrindinio akcininko Nerijaus Numavičiaus kontroliuojamos bendrovės „Bertona Holdings Limited“ Lietuvos skyriaus vadovė D.Dominienė. Ji teigė, kad buvo apklausta dėl pažinties su papirkinėjimu tame tyrime įtariamu R. Kurlianskiu.

Ikiteisminį tyrimą dėl VP grupės įmonių ir jos akcininkų veiklos atliko ir Lietuvos Generalinė prokuratūra, tačiau pernai rugpjūtį jis buvo nutrauktas nenustačiusi pažeidimų.

VMI pernai rudenį skelbė atliekanti ir „MG Baltic“ prezidento ir vienintelio akcininko Dariaus Mockaus bei keturių koncerno įmonių patikrinimus.

R.Kurlianskis įtariamas politikų buvusio Liberalų sąjūdžio vadovo Eligijaus Masiulio ir buvusio vieno Darbo partijos lyderių Vytauto Gapšio papirkimu, prekyba poveikiu ir neteisėtu disponavimu valstybės paslaptimi.

Skelbs naujo VMI vadovo konkursą

D.Bradauską atleidus iš pareigų, Finansų ministerija skelbs naujo VMI viršininko konkursą. VMI viršininką į pareigas priima ir iš jų atleidžia finansų ministras.

Finansų ministro sprendimą atleisti D.Bradauską iš pareigų pastarasis gali apskųsti teismui. Anksčiau D.Bradauskas apie tai teigė negalvojantis.

Nuo sausio 9-osios laikinai VMI vadovavo viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas, iki tol įstaigai vadovavo kitas VMI viršininko pavaduotojas Vygantas Ivanauskas.

Laikinasis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovas A. Klerauskas ketina peržiūrėti visus sprendimus, dėl kurių buvo atleistas korupcine veikla įtariamas VMI vadovas Dainoras Bradauskas.

„Įvertinsime visą gautą tyrimo metu surinktą informaciją, ir, jei bus nustatytos rizikos, kompetentingi VMI ekspertai peržiūrės sprendimus, susijusius su istorijoje minimais mokesčių mokėtojais“, - pranešime spaudai cituojamas A.Klerauskas.

Anot jo, D.Bradausko atleidimas neturės neigiamos įtakos mokesčių administravimui.

VMI vadovu 51-erių D.Bradauskas paskirtas 2015 metų balandžio viduryje. Iki tol nuo 2014 metų liepos jis laikinai ėjo VMI viršininko pareigas, kai tuometinis finansų ministras Rimantas Šadžius nepratęsė nuo 2005 metų spalį dirbusio VMI viršininko Modesto Kaseliausko kadencijos.

D.Bradauskas yra buvusio Seimo nario Broniaus Bradausko sūnus.