„Mes nesame operatyvinė tarnyba, tačiau eksperimento būdu, nes yra tokia būtinybė, tą įvedėme ir kartu su policijos pareigūnais 24 valandas budime ir reaguojame. Bendras projektas vyksta su viena iš nevyriausybinių organizacijų. (...) Mes iš vakaro esame informuojami, kokiame rajone yra galimas pažeidėjas, kuriuos nevyriausybininkai yra užregistravę, ir ryte važiuojame su policija ir nevyriausybine organizacija“, – Seimo Aplinkos apsaugos komitete penktadienį sakė D. Remeika.
„ (...) Jei po inspektavimo yra aišku, kad su gyvūnais yra žiauriai elgiamasi, (...) su savivaldybės pagalba gyvūnai perduodami gyvūnų globos organizacijai“, – pridūrė VMVT vadovas.
D. Remeika taip pat pripažino, kad tarnybos pajėgumai yra riboti, biudžetas, pasak jo, nedidėjo.
„Departamentų lygiu turime po 1 žmogų, kuris ne išskirtinai (užsiima – ELTA) gyvūnų gerovės kontrole, bet apie pusę krūvio tuo užsiima. Per aštuonerius metus biudžetas nedidėjo, o mažėjo, ir turime darbo užmokesčiui (lėšų. – ELTA) 11 mėnesių iki tol, kol neįvestas 24 valandų budėjimas. Kai įvedėme 24 valandas budėjimo, gal užteks tik 10 mėnesių to“, – sakė D. Remeika.
VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėjas Giedrius Blekaitis sakė, kad sunkumų kyla, kai yra sprendžiama, kur palikti konfiskuotą gyvūną.
„Kiekvienu atveju sprendžiame, kur padėti konfiskuotą gyvūną. Esmė, kad patikrinimų metu neišvažiuotų inspektorius, nepalikdamas vietoje negerovėmis sąlygomis laikomo gyvūno. Bet esu dalyvavęs vietose, kai gyvūnai paimami, tada reikia kreiptis į savivaldybę, ji turi perimti gyvūnus. Bet savivaldybės neturi nei fermų, nei pastatų, įrangos, nei žmonių, kurie galėtų tą darbą padaryti”, – sakė G. Blekaitis.
Gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė sakė, kad organizacija dar 2017–2018 metais pateikė pasiūlymus, kaip keisti taisykles dėl daugintojų veiklos, tačiau į juos nebuvo atsižvelgta.
„2017–2018 metais buvo pateikti (...) pasiūlymai keisti taisykles dėl daugintojų veiklos, buvo prašoma, kad būtų įregistruojama ne tik veikla, bet kiekvienas veisimui registruojamas gyvūnas. Buvo nustatyta tvarka, kokios pažymos veterinarijos gydytojų, su kokiais tyrimais turėtų būt pristatomos, prieš suteikiant leidimą gyvūną naudoti veisimui tam, kad jis nebūtų luošinamas. (...) Negavome jokio atsakymo”, – sakė B. Kymantaitė.
Viešojoje erdvėje prieš kurį laiką pasirodė informacija bei nuotraukos iš nelegalių gyvūnų veislynų, kur matyti žiaurus elgesys su gyvūnais.
Žemės ūkio ministras Andrius Palionis sakė, kad dėl susidariusios situacijos Žemės ūkio ministerija ketina atlikti tyrimą.
Tuo metu pirmadienį Seimo konservatorių frakcijos nariai registravo Baudžiamojo kodekso ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus. Parlamentarai siūlo dvigubinti maksimalią laisvės atėmimo bausmę už žiaurų elgesį su gyvūnais ir tris kartus padidinti pinigines baudas.
Naujausi komentarai