Komplekse iš viso bus statomos keturios karvidės, kiekvienoje – po daugiau nei tūkstantį melžiamų karvių. Ūkį taip pat sudarys veršidė, du prieauglio tvartai, telyčių ir užtrūkusių karvių tvartas bei veršiavimosi tvartas su ligonine bei melžimo bloku. Iš viso fermose bus laikoma per 9 tūkst. galvijų.

Pašarų laikymui ir ruošimui bus įrengtos specialios pašarų tranšėjos ir pašarų cechas, o kraiko laikymui – dvi stoginės. Komplekso projekte taip pat numatyta plovykla ir automobilinės svarstyklės.

Planuojama įrengti administracines patalpas darbuotojams ir reikalingas buitines bei sanitarines patalpas į ūkį atvyksiantiems specialistams. Bendras visų komplekso patalpų plotas sieks 78,4 tūkst. kv. m.

„YIT Lietuva“ archyvo nuotr.

„Dėl savo masto, skirtingos paskirties patalpų, infrastruktūros objektų ir specifinių techninių sprendimų poreikio fermų komplekso statybos bus išties kompleksiškas projektas ir taip pat didžiausias tokio tipo paskirties, kokio iki šiol esame ėmęsi Lietuvoje. Įgyvendindami jį, kaip visuomet, itin didelį dėmesį skirsime efektyviam darbų planavimui, tvarumui, taip pat aukštos darbų kokybės užtikrinimui. Tam pasitelksime savo sukauptas žinias, patirtį ir techninius resursus“, – sakė bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.

Skaičiuojama, kad kasdien bus primelžiama apie 140 tonų pieno, tai yra daugiau nei 51 tūkst. tonų per metus. Pasak „Agrokoncerno“ įmonių grupės savininko Ramūno Karbauskio, tai bus analogų ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje neturintis karvių kompleksas.

„Jame ypatingas dėmesys bus skiriamas galvijų sveikatai. Kiekvienas gyvulys bus stebimas individualiai, jų sveikatos duomenys, pieno kokybė bus tikrinama Lietuvoje pagamintais lazeriais. Komplekse bus sumontuota naujausia ir pažangiausia įranga, kuri padės užtikrinti sklandų fermos darbą, taip pat joje esančių galvijų gerovę“, – teigė R. Karbauskis.

„YIT Lietuva“ archyvo nuotr.

Pasak jo, Lietuva iš trijų Baltijos šalių pagal žaliavinio pieno perdirbimą yra paskutinė. Pagal oficialiai prieinamus statistikos duomenis vidutinis Estijos ūkis turi 99 karves, Latvijos – 25, o Lietuvos – tik 17. R. Karbauskio teigimu, šis karvių kompleksas padės ženkliai padidinti žaliavinio, perdirbimui skirto pieno kiekį.

Ateityje pastatų komplekse taip pat planuojama pastatyti biometano jėgainę, kuri šiuo metu yra projektuojama. Į jėgainę patekęs mėšlas virs žaliavomis žaliosios energijos gamybai. Naujos kartos pieno ferma prisidės prie bendro iškastinio kuro naudojimo mažinimo, mažins šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas ir prisidės prie žiedinės ekonomikos stiprinimo Lietuvos šiaurės regione. Projektuojamos jėgainės momentinė galia – 1,77 MW.

„YIT Lietuva“ archyvo nuotr.

Fermų komplekso patalpos bus šildomos energiją taupančiais efektyviais oras-vanduo šilumos siurbliais. Sudarant sąlygas darbuotojams naudoti aplinkai draugišką transportą, komplekse bus įrengtos elektromobilių įkrovimo stotelės.

Komplekso statybas planuojama pradėti šių metų gegužę ir užbaigti iki 2026 m. rugsėjo. Tačiau pieno ūkio veiklą planuojama pradėti anksčiau – nuo 2026 metų sausio mėnesio. Komplekso projektą parengė bendrovė „Sava ranga“.

Šiuo metu „YIT Lietuva“ taip pat įgyvendina verslo miestelių „Urban Hub Vilnius“ ir „Urban Hub Kaunas“ statybų projektus Vilniaus rajone ir Kaune, taip pat Freda IV sandėliavimo paskirties pastatą Kauno LEZ teritorijoje bei 100 mln. eurų vertės daugiafunkcinį centrą „Preses nama Kvartāls“ Rygoje. Bendrovė Vilniuje ir Kaune taip pat vysto šiuolaikiškus „Naujojo Skanseno“, „Piliamiesčio“ bei „Matau Kauną“ gyvenamųjų namų kvartalus, planuoja naujus gyvenamųjų namų kvartalus naujame sklype Basanavičiaus g. bei Vito Lingio gatvėje Vilniuje. Visoje Lietuvoje bendrovė įgyvendina infrastruktūros plėtros projektus.