Kavos kainos anatomija, arba leiskime verslui likti verslu Pereiti į pagrindinį turinį

Kavos kainos anatomija, arba leiskime verslui likti verslu

2026-04-11 18:00
„Žinių radijo“ inf.

Į klausimą, kodėl Lietuvoje kava brangesnė nei Italijoje, prekės ženklo „Huracan Coffee“ įkūrėjas Vytautas Kratulis atsakė, kad tam įtakos, visų pirma, turi mūsų šalyje galiojantis pridėtinės vertės mokesčio tarifas. Jei Lietuvoje jis siekia 21 proc., kai kuriose šalyse – vos 8 proc.


<span>Kavos kainos anatomija, arba leiskime verslui likti verslu</span>
Kavos kainos anatomija, arba leiskime verslui likti verslu / Asociatyvi freepik.com nuotr.

Be to, jo teigimu, šiandien kavos puodelyje susitinka viskas – nuo augančių atlyginimų ir mokesčių iki globalių krizių, veikiančių žaliavų kainas. Jis pažymėjo, kad verslas spaudžiamas iš abiejų pusių: kaštai auga, tačiau kainų kelti neribotai negalima. Todėl ieškoma, kur amortizuoti augimą, įvertinant net tokius dalykus kaip kilimėlių valymo ar parkavimo miesto centre kaina.

V. Kratulis atkreipė dėmesį ir į globalius procesus – geopolitines įtampas bei trikdžius laivyboje, kurie daro tiesioginę įtaką kavos kainai. „Žinių radijo“ laidoje „Ekonomika šiandien“ jis kalbėjo apie tai, kodėl Lietuvoje kava dažnai brangesnė nei kitose šalyse, kaip keičiasi vartotojų elgsena ir kokioje situacijoje šiandien yra atsidūręs kavinių sektorius.

– Lietuvoje kava brangi ar pigi?

– Sunku pasakyti, bet PVM kavai yra didesnis nei kitur – tai tikrai. Jeigu lygintume su kitomis šalimis, tai pas mūsų kaimynus jis siekia aštuonis procentus, o pas mus – 21 procentą.

Vėliau reikėtų žiūrėti į tai, kaip apmokestinama darbo jėga, kiek yra „pririštos“ nuomos prie vidutinio kainų indekso, kiek yra įvairių naujų mokesčių, pavyzdžiui, pakuotės.

Mes esame gana griežtai apmokestinti. Aišku, jei nori mokėti tuos mokesčius ir esi skaidrus verslas, tai juos visus sumoki – ir tai labai brangu.

– Kuri iš dalių yra didžiausia dedamoji galutinėje kainoje?

– Reikia pradėti nuo PVM. 21 procentas yra dvigubai daugiau nei dešimt procentų. Be to, prisiminkime, kad per pastaruosius šešerius metus atlyginimų dalis užaugo 80 procentų.

Jeigu kalbu su kokiais nors italais, jie padaro reikšmingą pauzę ir sako: „Pas mus nulis procentų“ arba „pas mus minus du procentai.“ O pas mus toks didelis algų kilimas, ir tai vyksta kiekvienais metais.

Šalia atlyginimo yra ir tokių dalykų, kurie vargu ar visose šalyse taip sprendžiami. Pavyzdžiui, jei žmogus susirgo, darbdavys turi mokėti pilną atlyginimą vien dėl to, kad jis yra darbdavys.

Žinoma, visi viską suprantame ir dėl to mokame mokesčius, kad prireikus žmogui būtų galima padėti. Tačiau jei žmogaus nėra darbe, ieškai, kas jį galėtų pavaduoti.

Tada kitas žmogus, kuriam pasiūlai dirbti, sako: „Bet man – viršvalandžiai, turite mokėti daugiau.“ Taip iš karto moku už tris etatus. Ant darbdavių pečių užkelta gana didelė našta.

– O ką jūs, kaip darbdavys, darote, kai taip nutinka?

– Viską kažkokiu būdu turi amortizuoti. Ar gali per šešerius metus tiek pakelti puodelio kainą? Negali, nes, be atlyginimų, kurie pakilo 80 procentų, kavos brangimas buvo beprecedentis.

Iš pradžių jos kaina trigubėjo, o dabar ji kainuoja dvigubai daugiau nei prieš penkerius metus. Blogiausia, kad brangsta ne tik darbuotojo, bet ir kitos sąnaudos.

Įstaiga naudoja įvairiausius dalykus – keičia kilimėlius, valo langus ir panašiai. Be to, pažiūrėkite, kiek Vilniaus senamiestyje pabrango stovėjimas – tai jau Paryžiaus kainos.

Ar dabar žmonės nori susitikti senamiestyje? Ne, jie nori važiuoti kažkur kitur, kur stovėjimas tiek nekainuoja.

– Ar konfliktas Artimuosiuose Rytuose veikia kavos kainas ir jūsų veiklą?

– Tikrai taip. Mes jau esame turėję panašų atvejį, kai vyko karas su husiais ir konfliktas lietė Hormūzo sąsiaurį. Tai kelias, per kurį atplaukia visa Azijos kava, t. y. pigioji robusta. Ji plaukia į Europą, ir jei pigi kava tampa brangesnė, tai automatiškai kelia brangesnės arabikos kainą.

Šiemet buvo atvejis, kai buvo planuojamas arabikos pigimas ir staiga prasidėjo krizė Irane – jos pigimas sustojo.

– Ar konfliktas Irane jau yra praėjusios dienos iššūkis, ar planuojate kitus, kurie bus ateityje?

– Tai yra faktorius, kuris neleidžia kavai atpigti. Kadangi jau esame pripratę prie brangesnės kavos, teks dar šiek tiek palaukti, kol bus galima ją atpiginti iki labiau priimtinos kainos.

– Kaip vartotojai reaguoja į kainų pokyčius?

– Vadinamasis viešojo maitinimo sektorius taip gerai negyvena ir dar ilgai negyvens, kol nepasikeis suvokimas ir PVM. Manau, kad dabar žmonės ypač svarsto, kaip čia yra. Jei PVM pasikeistų, situacija pagerėtų. Tačiau jei tai neįvyks, ir toliau girdėsime apie įvairius bankrotus, užsidarymus ir panašiai.

Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų