Karjerą pradėję tolimiems reisams skirtais moderniais vilkikais jaunesni vairuotojai greičiausiai net neprisimena laikų, kai egzistavo vienintelis būdas prasimanyti šilumos kabinoje – burzginti sunkvežimio variklį. Jau senokai visose tokio kalibro mašinose kaip standartinė įranga montuojami autonominiai šildytuvai, paprastai vadinami bendriniu vebasto ("Webasto" yra vienas iš dviejų didžiausių ir populiariausių tokių sistemų gamintojų) vardu. Šių prietaisų nėra nebent užsakovams iš šiltų kraštų skirtose transporto priemonėse ir, kad ir kaip būtų gaila, lengvuosiuose automobiliuose. Laimė, ši problema nesunkiai išsprendžiama.

Du šilumos receptai

Pasak bendrovės "Adampolis" serviso vadovo Vidmanto Dieninio, sunkvežimiams ir lengviesiems automobiliams skirtos autonominio šildymo sistemos iš esmės nesiskiria netgi prietaiso gabaritais. Rinktis reikia tik pagal veikimo principą iš dviejų alternatyvų. Pirma – vadinamieji šlapio tipo šildytuvai, kai šiluma į mašinos saloną patenka prieš tai pakaitinus viso variklio šildymo ir aušinimo skystį.

Šildymo skysčiu sistemos naudoja tuos pačius degalus kaip ir automobilio variklis. Didžiausias jos sistemos pranašumas yra tai, kad paleidžiant variklį, jis jau yra pasiekęs darbinę – eksploatacijai reikalingą – temperatūrą. Todėl mechaninės motoro dalys kur kas mažiau dėvisi, pastebimai taupomi degalai.

"Šlapios" autonominio šildymo sistemos trūkumu laikoma tai, kad šiluma į mašinos saloną patenka po gerokai ilgesnio laiko. Be to, šildymui aušinimo skysčiu reikalinga didesnė galia, todėl sunaudojama daugiau degalų.

Antras principas vadinamas sausuoju, nes prietaisas nešildo mašinos variklio, o į kabiną tiekia karštą orą. Pastarajai sistemai reikalingi specialūs ortakiai, kuriais į kabinos vidų tiekiamas karštas oras. Tokia šildymo sistema naudoja nedaug degalų ir dirba tyliai, kas labai svarbu naudojant ją ilgesnį laiką, pavyzdžiui, nakvojant automobilyje.

Pasak V.Dieninio, jei sunkvežimio variklis dirbdamas laisva eiga per valandą sudegina maždaug ????? litrus degalų, tai autonominis šildytuvas – vos 200–300 g.

"Dirbant atšiauresnio klimato regionuose tokios sistemos neįmanoma pervertinti. Ji ne tik taupo nemažai įmonės lėšų, bet ir sukuria komfortišką vairuotojo darbo aplinką, ką kartais būna sunkoka įvertinti pinigais. Automobilio variklį ir saloną sušildyti, pašalinti nuo langų ledą ir t. t. galima prieš pradedant darbą. Visos modernios sistemos yra programuojamos arba gali būti valdomos nuotoliniu būdu, net esant už kilometro nuo mašinos", – teigė V.Dieninis.

Pirmenybė šiltam orui

"Adampolio" serviso vadovas pastebėjo, kad pastaruoju metu populiaresnės "sausojo" šildymo sistemos. Tokį transportininkų pasirinkimą lemia paprastesnis ir pigesnis aptarnavimas.

"Jei perkami kokybiški degalai, automobilis techniškai tvarkingas – užkurti jo variklį nesunku net ir spaudžiant arktiniam šalčiui. Svarbu, kad ekipažas nešaltų laukdamas krovinio, nakvodamas mašinoje ar pan. O sistema, kuri veikia kaitinamo aušinimo skysčio principu, reikalauja brangesnės priežiūros, ten daugiau siurblių", – tvirtino V.Dieninis.

Saugumo požiūriu visos sistemos vienodai patikimos. Tvarkingai prižiūrimos jos nekelia jokių rūpesčių ir negali pakenkti nei kitiems automobilio agregatams, nei žmonėms.

Stabdo kaina

Kodėl tokie šildytuvai palyginti menkai paplitę tarp lengvųjų automobilių? Specialistai mano, kad viena svarbiausių priežasčių – "Webasto" ar analogiškų "Eberspacher" sistemų kainos. Nauji, patys paprasčiausi daiktai kainuoja mažiausiai 2000 litų, o galingesni ir atliekantys daugiau funkcijų – apie 4500 litų. Tokia suma sudaro nemažą visos mašinos kainos dalį, todėl investicijai paprastai ryžtasi tik neturintys nuosavų garažų ar automobilyje nakvoja tik per tolimesnes keliones.

Jei sunkvežimiuose autonominio šildymo sistemos atsiperka per vieną dvi žiemas, lengvųjų automobilių atveju piniginę grąžą apskaičiuoti gerokai sunkiau.

Tačiau išbandę šią sistemą lengvųjų automobilių šeimininkai tikina be jos neįsivaizduojantys gyvenimo šaltuoju metų laiku.

"Aš keletą metų važinėjau "Audi 100", o praduodamas tą automobilį "Webasto" sistemą išsiėmiau ir įmontavau į naują mašiną. Vietos ji užima labai nedaug, todėl pritaikyti tikrai nesunku. O žiemą kiekvieną rytą pradedant važiuoti šiltu varikliu, vien degalų sąnaudos leidžia nemažai sutaupyti", – tikino jau į trečią nuosavą automobilį autonominio šildymo sistemą montuoti susiruošęs vilnietis Rytis Ramonas.

Jis teigė, kad prietaiso eksploatacija niekada nekėlė jokių rūpesčių. Tereikia nepamiršti jo bent porą kartų įjungti ir šiltuoju metų laiku, kad visos sistemos "prasimankštintų", bei laiku pakeisti degalų filtrus. Be to, reikėtų pasirūpinti kiek didesnės talpos akumuliatoriumi.