– Kaip kuriami viešojo transporto – autobusų ir troleibusų – maršrutai? Kaip jie sugalvojami?

– Iš tikrųjų daugelis maršrutų yra sukurti seniau ir mes juos turime iš anksčiau. Tačiau darbas su maršrutais yra gyvas procesas – mes juos nuolat atnaujiname, peržiūrime, vertiname jų efektyvumą, keleivių srautus. Patys maršrutai organizuojami hierarchiniu principu: turime greituosius maršrutus, privažiuojamuosius maršrutus, kuriais keleivius iš tolesnių rajonų privežame prie persėdimo taškų ar miesto centro pusės. Turime ir specialiuosius maršrutus, kuriuos organizuojame renginių metu ir panašiai.

– Jūs sakote, kad daugelis maršrutų yra ilgamečiai. Ar jie keičiami, kuriami nauji, ar jų pakanka šiuo metu?

– Ne, kuriame ir naujus maršrutus, be jokios abejonės. Turime ir senųjų maršrutų, ypač troleibusų, kurie egzistuoja nuo labai senų laikų. Tačiau nuolat kuriame ir naujus, keičiame maršrutų trasas. Pavyzdžiui, nuo šių metų rugsėjo mėnesio pakeitėme dešimties maršrutų trasas – prailginome, sutrumpinome ar pratęsėme jas. Pavyzdžiui, greitojo autobuso trasą pratęsėme iki Perkūnkiemio.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kiek atsižvelgiama į keleivių nuomonę? Ar jie apklausiami? Nes kartais žmonės piktinasi: kodėl čia autobuso ar troleibuso paskutinė stotelė, jei jis galėtų dar šiek tiek važiuoti toliau, ir būtų galima įrengti dar vieną stotelę?

– Vienareikšmiškai atsižvelgiame. Bendraujame su bendruomenėmis, seniūnijomis, gauname laiškų, pasiūlymų, paklausimų. Vertiname juos tiek dėl pačių maršrutų tvarkaraščių, tiek dėl patogesnių laikų, persėdimų ir pan. Taip pat peržiūrime ir pasiūlymus, kai žmonės rašo, kad galbūt autobusas galėtų važiuoti kitur ar toliau. Bet svarbu atkreipti dėmesį į vieną dalyką – atrodo, kad autobusas gali tiesiog važiuoti gatve, vairuotojas gali išlaviruoti, tačiau būtina parengti ir atitinkamą infrastruktūrą: pasirūpinti stotelėmis, paviljonais, ženklinimu. Autobusas turi važiuoti keliu, kuris atitinka tam tikrus gabaritus, kad galėtų saugiai apsisukti. Pavyzdžiui, kartais gauname prašymų, kad maršrutas užsuktų į kokią nors sodų bendriją, bet mes žiūrime plačiau – iš techninės pusės reikia užtikrinti, kad tai būtų įmanoma.

– Dar vienas įdomus dalykas – kaip sugalvojami maršrutų numeriai, kuriais jie pažymėti? Pavyzdžiui, kodėl antrasis troleibusas, važiuojantis maršrutu „Stotis–Saulėtekis“, yra būtent antras, o ne, tarkime, 68-asis?

– Daugelis dabar egzistuojančių maršrutų yra iš senesnių laikų. Nauji maršrutai dažniausiai tiesiog tęsia esamą numeraciją. Pavyzdžiui, turime naktinius maršrutus N1, N2 – tai reiškia „naktinis pirmas“, „naktinis antras“. O kalbant apie maršrutų numeraciją, šiuo metu planuojame pokyčius ir dirbame prie šio projekto. Tikimės, kad galbūt dar šių metų pabaigoje galėsime pateikti daugiau informacijos – planuojame keisti numeraciją.