Užklausų netrūksta

Ukrainos pareigūnams paskelbus, kad Lietuvos muitinė pradėjo tyrimą dėl automobilių su lietuviškais numeriais įvežimo į Ukrainą teisėtumo, Muitinės departamentas teigia, kad paklausimų iš šios šalies sulaukia nuolat ir stebi situaciją.

Muitinės departamento Pažeidimų prevencijos skyriaus viršininkas Šarūnas Ramanauskas sako, kad problema aptarta ir su praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjusiais kolegomis iš Ukrainos.

"Tyrimai vyksta nuolatos. Tokių paklausimų būna vienas du per savaitę. Atsakymai išsiunčiami į Ukrainą, jų pagrindu priimami sprendimai dėl transporto priemonės dalyvavimo eisme Ukrainoje teisėtumo. Mes reiškinį stebime, problema yra Ukrainoje ir įvardyta pačių ukrainiečių: transporto priemonės su lietuviškais numeriais yra eksploatuojamos Ukrainoje jų neregistruojant", – BNS teigė Š.Ramanauskas. Automobiliai registruojami Lietuvos įmonių vardu, o vėliau gabenami į Ukrainą, taip išvengiant mokesčių šaliai. Š.Ramanausko teigimu, Ukrainos pareigūnams prieinama informacija, kuria remdamiesi jie gali nustatyti, ar automobilis įvežtas teisėtai, kitu atveju reikalauti sumokėti mokesčius.

Netikros sutartys

Nuo 2014 m. Ukrainos parlamentas leido tranzitu dešimčiai dienų įvežti į Ukrainą mašinas su europietiškais numeriais be muitinės dokumentų įforminimo. Tai buvo padaryta tam, kad iš Europos būtų varomi seni ir pigūs automobiliai antiteroristinės operacijos poreikiams tenkinti. Jie buvo varomi į frontą kariams, ten vos per kelis mėnesius suvažinėjami, ir vėl perkami nauji. Dėl tokių automobilių žemos kainos tai buvo naudinga.

Vėliau vyriausybė pastebėjo, kad nuo 2015 m. Ukrainoje padaugėjo mašinų, kurios kirto sieną tranzitinio įvežimo sąlygomis. Tokių šalyje važinėjančių automobilių skaičius perkopė 600 tūkst. Pagal įstatymą, automobilio su lietuviškais registracijos numeriais buvimas Ukrainoje bet kokiu atveju yra neteisėtas. Įstatymai leidžia tokiam automobiliui būti šalies teritorijoje ne ilgiau kaip dešimt dienų. Tada būtina pakartotinai kirsti sieną arba sumokėti muitinės rinkliavą. Tačiau sumanūs verslininkai naudojasi keliomis įstatymo spragomis. Pagal šią schemą automobilis lietuviškais registracijos numeriais turi būti įformintas kaip priklausantis užsienio kompanijai. Mašinos savininkas sudaro sutartį su pirkėju ir tariamai įdarbina jį savo įmonėje. Tada pirkėjas gali metus važinėti su muitinės dokumentų neturinčia transporto priemone. Paskui tereikia pakartotinai kirsti sieną ir pratęsti sutartį su darbdaviu.

Ukrainos valstybinė mokesčių inspekcija skelbia, kad šalyje važinėja 59 tūkst. automobilių su lietuviškais numeriais, iš jų 44,6 tūkst. įvežta laikinai.

"Mes galime pasakyti, kad tos įmonės veikla turi fiktyvios veiklos požymių. Pavyzdžiui, įmonė, kurios vardu registruotas automobilis, Lietuvoje jokių mokesčių nemoka, jokių samdomų darbuotojų neturi, yra tik direktorius – Ukrainos pilietis. To Ukrainos pareigūnams turėtų pakakti, kad jie tokią transporto priemonę sustabdę ar kelyje, ar bandant įvežti į Ukrainą, pasakytų, kad tai yra neteisėta, ir prašytų sumokėti mokesčius", – aiškino Š.Ramanauskas. Anot jo, Ukrainoje gali būti šimtai tūkstančių automobilių iš Lietuvos, Lenkijos, Latvijos ir kitų ES valstybių.

Skaičiai stulbina

Įdomu, kad policijos pareigūnai negali nustatyti muitinės taisyklių pažeidimo fakto, nes neturi prieigos prie muitinės tarnybos duomenų bazės. Vis dėlto policininkai gali sulaikyti lietuviškus registracijos numerius turinčias mašinas. Tuo atveju, kai vairuotojas negali paaiškinti, kokiomis sąlygomis jis naudojasi transporto priemone, ir parodyti reikiamų dokumentų, arba tvirtina, kad šis automobilis yra jo nuosavybė, patruliai kviečia muitinės tarnybos darbuotojus ir šie surašo protokolą.

Ukrainos valstybinė mokesčių inspekcija skelbia, kad šalyje važinėja 59 tūkst. automobilių su lietuviškais numeriais, iš jų 44,6 tūkst. įvežta laikinai. Siekiant mažinti šį srautą, Lietuva Ukrainai rekomenduoja naudotis "Regitros" duomenų baze, kuri rodo, ar automobilis tebėra registruotas Lietuvoje. Be to, esama ir kitų būdų patikrinti automobilių teisėtumą. "Jie turėtų patikrinti tris faktus: ar transporto priemonė registruota Lietuvoje. Tai jie gali padaryti per "Regitros" duomenų bazę. Antra, ar nebuvo šiai įmonei įformintos muitinės procedūros kaip eksporto, ar ji nebuvo parduota kaip eksportuojama transporto priemonė – šią informaciją teikiame tik mes, muitinė. Ir trečia, ar tos įmonės ukrainiečio savininko vardu jam yra išduotas leidimas dirbti Lietuvoje. Tai yra trys faktoriai, pagal kuriuos galima pasakyti, kad ta veikla yra negalima", – kalbėjo Š.Ramanauskas. Ukrainos valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2015–2017 m. į šalį iš užsienio įvežta apie 1,75 mln. automobilių. Didžioji dalis jų pateko kaip laikinos, likusios – kaip tranzitinės. Apie 64 tūkst. šių mašinų liko Ukrainoje. Ukrainiečių pareigūnai nuo 2015 m. pradžios iki šių metų rugsėjo surašė per 30 tūkst. muitinės taisyklių pažeidimo protokolų – už tranzito ar laikinojo įvežimo terminų nesilaikymą pažeidėjams skirta daugiau kaip 206 mln. grivinų (beveik 6,7 mln. eurų) baudų.