Simbolinės sąsajos

Progresuojant naujoms technologijoms ir vis stiprėjant ekonominiams ryšiams, pasaulis sumažėjo – dabar net ir mažos bendrovės gali pasisamdyti specialistą iš kito planetos krašto, kuris tą patį darbą atliks pigiau.

Taip pat – ir didieji rinkos žaidėjai: neretai automobilių gamintojai turi net kelias gamyklas, tad skirtingoms rinkoms skirti modeliai nuo konvejerio nurieda skirtinguose žemynuose.

Tokių prekių ženklų sąsaja su jų kilmės šalimi dažnai tėra simbolinė, tačiau yra ir tokių įmonių, kurios vis dar didžiąją dalį savo procesų atlieka ten, kur viskas ir prasidėjo.

Tarkime, ikoniškąjį „Volkswagen Golf“ galima pamatyti kone viso pasaulio gatvėse, bet Europoje važinėjantys golfai greičiausiai nuriedėjo nuo Vokietijos konvejerio, o parduodami JAV – pagaminti Meksikoje. Tai veikiau taisyklė nei išimtis – vargu ar įmanoma rasti didžiųjų gamintojų, kurie geba visus savo procesus išlaikyti vienoje valstybėje.

Vienas pavyzdžių, kai gamintojas vis dar gali būti vadinamas savo šalies atstovu, yra „Mazda“, Japonijoje gaminanti ne tik didžiąją dalį automobilių, bet ir daugumą jų komponentų.

Tradicijos ir lojalumas

Tekančios Saulės šalis pasižymi itin stipriomis tradicijomis visose gyvenimo srityse, o žurnalisto ir automobilių apžvalgininko Egidijaus Babelio teigimu, čia pagamintos transporto priemonės dėl tam tikrų savybių susilaukia lojalių klientų visame pasaulyje.

„Japoniški automobiliai nuo vakarietiškų neretai gali atsilikti technologijomis ar inovacijomis, nes vakariečiai nori labai nustebinti savo klientus didžiausiais ekranais, geriausiomis multimedijomis, mažiausiais ir daugiausia galios išvystančiais varikliais ar vairavimą perimančia elektronika. Tikėtina, kad japonai šiais klausimais ilgiau užtrunka todėl, kad jų inžinieriai technologijas ilgai testuoja ir į gamybą leidžia tik tuomet, kai jos nė kiek nebestebina.

Tik japoniškuose automobiliuose viskas veikia. Nestringa. Yra nemažai eilinių vartotojų, kuriems tai itin aktualu. Be to, japoniški gaminiai racionaliai įkainoti“, – komentavo E. Babelis ir pridūrė, kad jo paties kieme šiuo metu stovi net du japoniškų automobilių modeliai, kurių vienas skaičiuoja ketvirtą šimtą tūkstančių kilometrų ir nežada sustoti.

Apie tą pačią tendenciją užsiminė ir žinomas automobilių apžvalgininkas Jeremy Clarksonas. Kalbėdamas apie naujausios kartos legendinę „Mazda MX-5“ jis pareiškė: „Iš esmės nieko nekeisdama ir vengdama naujausių sudėtingiausių elektronikos tendencijų, „Mazda“ vėl sukūrė penkių žvaigždučių perlą.“

Laikosi savo filosofijos

Anot E. Babelio, pasaulyje, kur automobiliai tampa vis panašesni vieni į kitus, japonų gamintojai dar sugeba nustebinti.

Tik japoniškuose automobiliuose viskas veikia. Nestringa. Eiliniams vartotojams tai itin aktualu.

„Mazda“ yra gana nedidelis, beveik nišinis gamintojas, daug ką daro kitaip. Kai kiti elektrifikuojasi ar bent jau mažina savo variklių darbo tūrius, jie pristato 3,3 l 6 cilindrų dyzelinį variklį. Kai visi gamintojai optimizuoja savo kaštus vienodindami modelius, darydami juos ant paprastesnių platformų, jie kuria naują modelį galiniais varančiaisiais ratais.

Praneša, kad sugrąžins rotorinį variklį. Tikėtina, kaip elektromobilio įkroviklį, bet vis vien laikosi to, kuo sudomino žmoniją. Po perkūnais, jie dar atmosferinius variklius siūlo Europoje. Nežinau kito gamintojo, kuris siūlytų atmosferinius variklius. Taip, kitokius, vėlgi su savomis „Skyactive X“ technologijomis, bet jie išties įdomūs. Kitokie“, – vertino žurnalistas ir pridūrė, kad geriausias būdas perprasti savitą gamintojo filosofiją – išbandyti dominančio modelio automobilį kelyje.

Nors daugelis automobilių entuziastų norėtų, kad būtų kitaip, elektrifikacija paliečia vis daugiau modelių. Neseniai vykusiame „Goodwood Festival of Speed“ renginyje buvo pristatytas paskutinis vidaus degimo varikliu varomas „Lotus“ modelis, taip pat debiutavo pirmas visiškai elektrinis „Rolls-Royce“.

Tad, kalbant apie kasdien keliuose regimus automobilius, išvengti elektrifikacijos tiesiog neįmanoma. Vienintelis klausimas – kokiu keliu pasuks gamintojai?

Globalizacijos išimtys

Nuo konvejerio vos nuriedėjęs automobilis jau yra palikęs savo anglies dvideginio pėdsaką pasaulyje – vien logistikos keliai, reikalingi visiems komponentams atsirasti vienoje vietoje, sudaro nemenką dalį kenksmingų dujų išlakų.

Taip pat komponentų gabenimas iš kito pasaulio krašto išpučia prekės kainą galutiniam vartotojui.

Tad vėl galima grįžti prie globalizacijos temos: efektyvios logistikos grandinės gamintojams leidžia naudotis visais planetos resursais, tačiau bendradarbiavimas su vietiniais tiekėjais dažnai lemia geresnius rezultatus.

„Mazda“ toliau pristato vis naujus vidaus degimo variklius, taip pat ruošiasi ir elektrifikacijai, o visai neseniai paskelbė, kad pradėjo derybas dėl vidutinio ar net ilgalaikio laikotarpio baterijų tiekimo su taip pat Japonijoje įsikūrusia bendrove „Panasonic Energy“. Ši įmonė buvo viena iš ličio jonų baterijų automobiliams pradininkių ir, pasak jos vadovo, bendras darbas su automobilių gamintoju bus didelis žingsnis pirmyn.

Ar tikrai šiandien vis dar labai svarbu, kokioje šalyje pagamintas vienas ar kitas produktas? Vieno atsakymo į šį klausimą turbūt negali būti, tačiau net ir globalizacijos apimtame pasaulyje tradicijos dažnai tampa dar didesne vertybe.