Yra identiškų modelių

Šiaurės Amerikos autorinkoje saugumo bandymus atlieka nepriklausoma, draudimo bendrovių finansuojama IIHS organizacija.

Kaip ir europiečiai, užjūrio tyrėjai taip pat atlieka automobilių avarinius bandymus ir vertina jų aktyvaus saugumo sistemas. Nors jų taikoma testavimo metodika šiek tiek skiriasi, tai padeda susidaryti išsamesnį automobilių saugumo vaizdą.

Abiejose Atlanto pakrantėse parduodamos transporto priemonės šiek tiek skiriasi. Europoje – vos vienas kitas milžiniškas „Cadillac“, „Chevrolet“ ir kitų amerikietiškų markių SUV atstovas, taip pat nėra didelės dalies „Ford“ modelių, o amerikiečiai nedaužys prancūziškų „Renault“, „Peugeot“, „Citroen“ ar itališkų „Fiat“ gaminių, nes šiais pas juos prekiaujama.

Vis dėlto vokiečių „Premium“ segmento gamintojai, japonai ir korėjiečiai nemažą dalį modelių gamos pardavinėja abiejose vandenyno pusėse. Amerikiečiai neturi „Hyundai i20“, o europiečiams neįdomus „Hyundai Palisade“ visureigio saugumo reitingas, nes čia jis neparduodamas.

Tačiau, pažiūrėję į IIHS saugiausių automobilių sąrašą galime pamatyti ir mums pažįstamų modelių: „Hyundai Tucson“, „Santa Fe“, „Ioniq 5“. Nemenka dalimi tų pačių modelių abiejose Atlanto pusėse taip pat prekiauja „Toyota“, „Honda“, „Mazda“, didžioji dalis BMW ar „Mercedes-Benz“ gamų identiškos.

Kodėl saugumu besirūpinantiems pirkėjams vertėtų užmesti akį į abu testus? Nejaugi vien europietiškų nepakanka?

Žvaigždutės ir ženkleliai

„Man regis, saugumas, kuris turi fiziškai apsaugoti žmones, yra nustumtas į antrą planą: daugiausia dėmesio skiriama susidūrimų prevencijai, sistemoms, priimančioms sprendimus už vairuotoją“, – savo nuomone dalijosi nuolat į saugos temą besigilinantis automobilių ekspertas, televizijos laidos „Autopilotas“ vedėjas Vytenis Kudarauskas.

Kai pasyvusis naujų automobilių saugumas – kėbulų struktūra ir mechaninės saugos priemonės – tapo puikus, „EuroNCAP“ daugiau dėmesio ėmė skirti aktyviajam saugumui – elektronikos valdomoms saugumo sistemoms. Vertinama ne tik šių sistemų veikimo kokybė, bet ir tai, ar jos yra standartinė transporto priemonės įranga, ar siūlomos tik kaip papildoma opcija.

Itin įdomus priekinio ketvirčio smūgis – jis stipriai apgadina automobilį.

Pavyzdys – „Honda CR-V“. Atliekant pasyviojo saugumo – arba kitaip tariant, daužymo – testus, šio šeimyninio SUV kėbulas pasirodė puikiai: surinko 85 proc. už suaugusiųjų, 86 proc. už vaikų ir 76 proc. už pėsčiųjų apsaugą. Tokie rezultatai turėjo garantuoti penkių žvaigždučių įvertinimą, o standartinė versija gali pasigirti tik keturiomis žvaigždutėmis. „EuroNCAP“ maksimalų penkių žvaigždučių įvertinimą skyrė tik modeliui, turinčiam papildomą saugumo paketą.

Atlikus Amerikos IIHS testus, tas pats „Honda CR-V“ pelnė „Top Safety Pick“ ženklelius dėl aukšto saugumo lygio.

„Penkių žvaigždučių europietiška sistema šiek tiek atgyvenusi, nes sunku objektyviai suprasti, kuris automobilis saugus, o kuris – ne, reikia įdėmiau žiūrėti į atskirus vertinimus. Fizinis saugumas, apsaugantis per avariją, yra be galo svarbus. Elektroninės auklės irgi svarbios, jos teoriškai sumažina riziką, bet kartais peržengia ribą ir erzina vairuotojus, dėl to būna išjungiamos. Be to, sunkiomis oro sąlygomis apsineša jutikliai ir sistemos nebeveikia. Tad koks tikslas viską statyti ant saugumo sistemų tuomet, kai jų veiksnumas nėra 100 proc. užtikrinamas?“ – retoriškai klausė „Metų automobilio“ rinkimų komisijos narys Justas Lengvinas.

Bandymų scenarijai

IIHS taip pat bando naujų automobilių aktyviojo saugumo sistemas. Organizacijos specialistai irgi turi nemažai scenarijų, kaip reikėtų išbandyti transporto priemonių atsparumą kritinėse situacijose.

Antai bandydami autonominę avarinio stabdymo sistemą važiuoja greičiau nei europiečiai, viršija ir 60 km/val., testuoja, kaip automobiliai reaguoja į kitas lengvąsias mašinas, sunkvežimius ir motociklininkus.

Pateikdami savo vertinimus Šiaurės Amerikos bandytojai visgi labiau kliaujasi pasyviojo saugumo, jau įvykus avarijai, rezultatais.

„Bandymų scenarijų ten gerokai daugiau. Ypač įdomus priekinio ketvirčio smūgis – pas mus tokio nėra, o jis tikrai stipriai suardo automobilį. Taip pat atliekami ir fizinio susidūrimo su sunkvežimiu testai. Ten automobiliai testuojami gerokai platesniame smūgių diapazone, nes jie neeliminuoja vairuotojo iš vairavimo, klaidas dažniausiai daro juk ne kompiuteriai, o būtent žmonės“, – komentavo V. Kudarauskas.

Ką liudija reitingai?

IIHS nereitinguoja automobilių žvaigždutėmis, jie kiekvieno smūgio įvertinimą pateikia atskirai, o organizacijos tinklalapyje galima rasti visų išbandytų modelių rezultatus.

Skelbiamas geriausiai saugumo bandymuose pasirodžiusių, „Top Safety Pick“ ženklelį gavusių modelių sąrašas, o patys saugiausi gauna tą patį ženklelį su pliusu – „Top Safety Pick+“.

Kokius ir Europoje parduodamus modelius galima pamatyti IIHS saugiausių susisiekimo priemonių sąraše su pliusu?

Dominuoja „Hyundai“ grupė, kartu su savo antrine prabangių automobilių marke „Genesis“. Iš mūsų rinkoje aktualių modelių pliusą pelnė „Hyundai Tucson“, „Santa Fe“, „Kona“ ir „Ioniq 5“ modeliai – jie puikiai pasirodė ir per „EuroNCAP“ testus.

Tame pačiame sąraše yra „Honda Civic“ ir HR-V, „Mazda 3“ ir CX-30, „Mercedes-Benz“ C klasė, „Ford Mustang Mach-e“, „Audi Q6“, „BMW X5“, „Mercedes-Benz GLC“, GLE ir „Volvo XC90“.

Paprastas „Top Safety Pick“ ženklelis buvo skirtas „Subaru Forester“, „Lexus NX“ modeliams.