Tendencijos nesikeičia

Gamintojai ir importuotojai vidaus rinkai kasmet pateikia daugiau kaip 21 tūkst. tonų alyvos, tačiau jos atliekų surinkimo ir perdirbimo rodiklis jau daug metų išlieka itin mažas – oficialiai jų sutvarkoma mažiau nei ketvirtadalis.

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2016 m. šalyje buvo perdirbta 27,4 proc. panaudoto tepalo, 2017 m. – 24 proc., 2018 m. – 24,5 proc., o 2019 m. – 23,1 proc.

„Didžiausią dalį, daugiau kaip 70 proc., sudaro būtent variklinės alyvos atliekos, kurias galima surinkti ir perdirbti. Lietuvoje perdirbama tik ketvirtadalis panaudoto tepalo, tad alyvos atliekomis atsikratoma kitais neteisėtais būdais: ją sudeginant, išpilant, panaudojant darbo įrankių tepimui ar patalpų šildymui. Tokiu būdu šių atliekų turėtojai sutaupo lėšų, nes nemoka už panaudoto tepalo perdavimą atliekų tvarkytojams“, – sakė Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovė Asta Pakštaitė-Marcinkienė.

Į gruntą išpiltas litras panaudotos automobilių alyvos gali užteršti milijoną litrų vandens.

Pasak jos, kasmet naudotų tepalų kiekį išaugina ir kartu su importuojamais naudotais automobiliais patenkanti alyva, kurią taip pat būtina sutvarkyti.

„Alyvos atliekų tvarkymo tendencijos Lietuvoje nesikeičia metų metus, o ši problema ypač išryškėja atėjus šaltajam metų sezonui. Šį sezoną iki rekordinių aukštumų pakilusios energijos kainos taip pat atsiliepė panaudoto tepalo surinkimo kiekiams. Deja, turime pripažinti, kad ne visi rinkos dalyviai laikosi teisės aktų ir tinkamai pasirūpina, kad panaudota automobilių alyva būtų tinkamai sutvarkyta“, – teigė pavojingų atliekų surinkimo ir perdirbimo bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ (ATC) vykdomoji direktorė Kristina Štelmokaitienė.

Kenčia ne vien miškai

Daugiausia automobilių atliekų susikaupia transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto įmonėse.

Naudota alyva, kaip ir kitos atliekos (padangos, plastikas, stiklas, kilimėliai), rinkoje turi neigiamą vertę ir jų sutvarkymas kainuoja. Pavyzdžiui, autoservisui už vienos variklio, pavarų dėžės ir tepamosios naudotos alyvos tonos perdavimą atliekų tvarkytojui gali tekti mokėti nuo maždaug 130 iki 230 eurų.

Veiklos nedeklaruojantys ir nelinkę teisės aktų laikytis automobilių remonto ūkio subjektai netvarko neigiamą rinkos vertę turinčių atliekų. Dėl to šios atliekos ne tik sudeginamos – jų atsikratoma nuošalesnėse vietose: miškuose, paupiuose, pakelėse.

Teigiamą vertę rinkoje turinčios atliekos (akumuliatoriai, filtrai, amortizatoriai) nesimėto bet kur, nes už jų perdavimą atliekų tvarkytojams mokamas atlygis.

Priminė taisykles

Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovė priminė pagrindines automobilių atliekų perdavimo jų tvarkytojams taisykles.

Pirma: kiekvienas automobilių atliekų, įskaitant panaudoto tepalo, turėtojas (gyventojas, įmonė, servisas) turėtų šias atliekas perduoti licencijas turintiems atliekų tvarkytojams.

Antra: transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančios įmonės ir asmenys privalo nemokamai priimti alyvos ir kitas automobilių atliekas iš asmenų, kuriems teikia savo paslaugas.

Trečia: kai gyventojas keičia automobilio tepalus ar kitas detales namuose, atliekomis taip pat būtina tinkamai pasirūpinti. Naudotą automobilių alyvą galima tiesiogiai nuvežti bendrovei „Atliekų tvarkymo centras“ arba į savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Kiek alyvos atliekų priima savivaldybės atliekų surinkimo aikštelė ir kiek už tai reikia mokėti atliekų tvarkytojui, galima rasti internete (www.atliekos.lt.). Šioje gyventojams skirtoje svetainėje taip pat yra autoservisų, registruotų Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS) ir galimai tinkamai besirūpinančių visomis atliekomis, sąrašas.

Servisai gali kaupti veikloje susidarančias alyvos atliekas ir jas laikyti tik pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Draudžiama maišyti alyvos atliekas su kitomis atliekomis ar medžiagomis.

Teršalų debesys

Dėl alyvos atliekų deginimo į aplinką patenka kenksmingos medžiagos, kurios kelia pavojų žmogaus ir gyvūnų sveikatai.

Buitiniuose katiluose deginant tepalą į atmosferą išmetama tokių sunkiųjų metalų kaip kadmis, chromas, švinas, nikelis, arsenas, varis, cinkas ar azotas.

Alyvos atliekų regeneravimas leidžia taupyti gamtos išteklius ir saugoti aplinką. Naudotas tepalas iš Lietuvos eksportuojamas perdirbti į Lenkiją, Vokietiją, Suomiją.

Naudota automobilių alyva teršia aplinką ne tik dėl joje esančių teršalų: į gruntą išpiltas litras alyvos gali užteršti milijoną litrų vandens.