Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos teigimu, dėl mokesčio dydžio kol kas nėra apsispręsta, tačiau preliminariai siūloma, kad už daugiau nei 130 g CO2 1 km išmetančius automobilius reikėtų mokėti 20 eurų per metus, o viršijus šį rodiklį, būtų taikomas koeficientas, tačiau dėl jo dar nėra apsispręsta.

"Dar nėra apibrėžta, bet modeliuojame ir žiūrime, kad tai būtų kuo efektyviau ir kad tai žmones paskatintų, o nebūtų kažkokia papildoma nereikšminga minimali rinkliava, kuri nesuteikia motyvacijos rinktis", – teigė K.Mažeika. Planuojama, kad apmokestinti bus naujai į Lietuvą įvežami automobiliai, kurie pagal gamyklinius parametrus išmeta virš 130 g CO2 1 km, tačiau K.Mažeika sako, kad šis rodiklis dar gali būti padidintas, jei tam bus politinės valios.

Pasak ministro, iš mokesčio gautomis pajamomis būtų finansiškai skatinama pirkti mažiau taršius automobilius. Vyriausybės balandį patvirtintame Nacionaliniame oro taršos plane numatoma, kad paskata vienam žmogui galėtų siekti 1 tūkst. eurų, o iš viso tam iki 2021 m. būtų skirta 30 mln. eurų. "Dabar svarbu įvertinti, kaip šis mechanizmas veiks, koks bus susidomėjimas, o tada galėsime pratęsti ir galbūt netgi ateityje padidinti sumą iš sumokamo taršos mokesčio", – sakė ministras.

Jei priemonė pasirodys neveiksminga, bus ieškoma kitų būdų, kaip paskatinti žmones persėsti į mažiau taršius automobilius. "Tada galbūt yra galimybė skatinti kompensuojant PVM, arba diegti elektromobilių pakrovimo stoteles, kad būtų patogu plėsti tinklą. Priemonių yra įvairių", – sakė K.Mažeika.

Ministras teigė, kad taršos mokesčio projektas Seimui bus pateiktas kartu su kitų metų biudžeto projektu. Premjeras Saulius Skvernelis liepą pareiškė, kad mokestis bus įvestas nuo 2020 m. Tarptautinės organizacijos ne vienus metus Lietuvai siūlo įvesti taršių transporto priemonių mokesčius.

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys pažymėjo, kad sprendžiant klimato kaitos problemas jau gerokai pasistūmėta žaliosios energetikos sektoriuje, o "kita sritis, su kuria kaip visuomenė turime dirbti, tai yra transportas". "Kaip žinia, šalys yra prisiėmusio įsipareigojimus sumažinti transporto taršą, tai pagrįsta ir finansinėmis baudomis, kitaip sakant, taršos mažinimas transporte yra ne tik vertybinis dalykas, bet ir ekonominis-finansinis", – kalbėjo komisijos pirmininkas. Seimo narys Tomas Tomilinas teigė, kad kalbant apie klimato kaitą, darnų vystymąsi, svarstytinas klausimas dėl perėjimo prie nemokamo viešojo transporto.

"Visa XX a. politikos viešojo valdymo istorija yra tam tikrų socialinių paslaugų tapimo nemokamomis istorija. Jei XIX a. sveikata buvo susijusi su pinigais, tai XX a. beveik neliko šalių, ir anksčiau ar vėliau JAV prieis prie to, kad sveikata taps visuotine teise, tai nebus mokama paslauga, kaip švietimas ir t.t.", – kalbėjo T.Tomilinas.