– Pradėkime nuo populiariausių automobilių, kurių rida dažniausiai klastojama?
– Mums tai nebuvo joks siurprizas – sąrašo viršuje atsiduria automobiliai, skirti važiuoti daug ir toli. Pavyzdžiui, pirmoje vietoje Lietuvoje yra „Toyota Prius“. Daugiau nei penktadalis tokių automobilių, tikrinamų mūsų sistemoje, turėjo suklastotą ridą – apie 21,2 proc. Vidutiniškai rida sumažinama maždaug 120–130 tūkst. kilometrų. Tai labai daug. Šie automobiliai dažnai naudojami keleivių vežimui, todėl nuvažiuoja didelius atstumus, o parduoti juos su tikra rida yra sunkiau – todėl atsiranda sukčių, kurie ją „atsuka“.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Šimtatūkstantinės ridos atsukimas skamba įspūdingai. Kiek pirkėjas dėl to praranda ir kokios dar rizikos slypi?
– Rizikų yra labai daug. Suklastota rida reiškia, kad gali būti praleisti svarbūs aptarnavimo darbai. Pavyzdžiui, nežinant tikros ridos, gali būti laiku nepakeisti paskirstymo diržai ar grandinės. Tokiu atveju variklis gali sugesti. Be to, tokie automobiliai dažnai yra stipriai nusidėvėję. Pastebime, kad tarp dažniausiai klastojamų yra ir „Volvo V70“ bei „Mercedes-Benz“ E klasė – tai taip pat daug važiuojantys automobiliai.
– Kiek tokie automobiliai rinkoje skiriasi kainomis?
– Skirtumas yra reikšmingas. Lietuvoje automobiliai su suklastota rida vidutiniškai yra apie 24 proc. pigesni. Tai reiškia, kad perkant automobilį už 10 tūkst. eurų, galima permokėti apie 2,4 tūkst. eurų.
– Kaip apsisaugoti ir neįsigyti tokio automobilio?
– Rekomenduojame laikytis trijų žingsnių taisyklės. Pirmiausia – pasitikrinti automobilio istoriją: ridą, eismo įvykius ir kitus įrašus. Antra – nuvažiuoti apžiūrėti ir išbandyti automobilį. Trečia – nuvežti jį į patikimą servisą, kur specialistai gali įvertinti realią būklę. Tai gali kainuoti papildomai, bet leis tiksliai žinoti, ką perkate.
Naujausi komentarai