Vien šiemet per maždaug du mėnesius jau degė apie 150 automobilių.
Per sausį ir vasarį jau degė trečdaliu daugiau automobilių nei pernai tokiu pačiu metu. Pastaruoju metu dega po kelis per parą.
„Statistika rodo, kad vieną dieną Lietuvoje degė trys transporto priemonės, o jau kitą – septynios“, – sakė Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Vytas Vaičaitis.
Bet kodėl automobiliuose kyla gaisras?
„Būna, kad užtrumpina, daugumoje jų elektros įranga kažkur užtrumpina ir tiek“, – sakė vyras.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Atsakymas teisingas – iš visų atvejų daugiau kaip pusė automobilių degė dėl elektros instaliacijos gedimų. Ir čia kalbama ne tik apie elektromobilius.
„Meistriukai padaro kažkokius papildomus prisijungimus, įlenda į elektros instaliaciją, tas dažnai padaro elektros laidų kaitimą ir gali sukelti gaisrą“, – aiškino V. Vaičaitis.
O kartais automobilio laidai užsidega ir net jeigu prie jų nagų niekas neprikišo.
„Senesnių automobilių elektros įranga bendrai jau yra pasidėvėjusi ir, kai yra kuriama nuo vadinamų krokodilų arba nuo užvedimo laidų, padidėja įtampa automobilyje, laidai gali pradėti kaisti ir ilgainiui pradėti rūkti“, – teigė „Melgos“ autoserviso padalinio vadovas Andžejus Ostrovskis.
Grėsmė užsidegti kyla ir tada, kai šaltis iškrauna mašinų baterijas.
„Kada yra nuolat jungiamas starteris ir bandoma užkurti, kada yra nusėdęs akumuliatorius, tai sudaro viršįtampius elektros sistemoje“, – pabrėžė V. Vaičaitis.
Spėjama, kad žiemą automobilių gaisrų padaugėja ir dėl per ilgai šildomų variklių.
„Jeigu yra labai šalta lauke, užkuriame automobilį, norime, kad jis šiek tiek apšiltų – pilnai pakanka iki poros minučių apšildyti“, – sakė A. Ostrovskis.
„Minutė, pusantros – tepalai pradeda judėti, siurbliukai dirbti ir viskas, važiuoji“, – teigė vyras.
„Reikia sekti techninę automobilio būklę, nelaukti, kol pradės rūkti dūmai“, – pridūrė kitas vyriškis.
„Jeigu bijote vilko, tai negalima eiti į mišką. Važiuojame, nebijome, pasitikriname, pasižiūrime, į servisą prieš technikinę nuvažiuojame“, – sakė trečiasis.
2025-aisiais degė beveik tūkstantis transporto priemonių. Tačiau draudikų statistikoje matyti tik maža dalis to.
„Gerokai mažiau žmonių kreipiasi, nes ne visi automobiliai, kurie užsidega, turi Kasko draudimą, matome tik tą dalį statistikos“, – teigė BTA Draudimo ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Dažniau apdrausti būna sunkvežimiai. Juose taip pat neretai įsižiebia ugnis.
„Yra nemažai įvykių, kurie įvyksta dėl vairuotojų kaltės, kai jie kabinoje kartais maistą šildosi ne visai teisingais būdais arba susijungia per daug elektros prietaisų, dėl ko įvyksta gaisras“, – aiškino A. Žiukelis.
Ne visi žino, kaip taisyklingai elgtis pastebėjus dūmus ar degti pradedantį automobilį. Ugniagesiai prašo prisiminti svarbiausius dalykus. Vienas jų – neatverti plačiai kapoto.
„Variklio dangčio pilnai atidaryti nereikėtų, reikėtų šiek tiek atverti, nes pilnai atidarytas variklio dangtis suteiktų gaisrui daugiau deguonies, kas, tikėtina, išplėtotų gaisrą“, – perspėjo A. Žiukelis.
Su automobilyje esančiu gesintuvu purkšti į ugnį reikėtų tik šiek tiek pravėrus kapotą.
O elektromobilių baterijų gaisro užgesinti kone neįmanoma, todėl rekomenduojama ne gesinti, o atsitraukti bent 30 metrų nuo jo ir kviesti ugniagesius.
(be temos)