Jos liudija, kad galingais ratais ardomi šie šlaitai ir niokojama gamta. Keturračiai ardo miško, pelkių ir kitų gamtinių teritorijų augalinę dangą, sunaikina saugomų augalų augavietes, sukelia dirvų eroziją, kenkia laukinei gyvūnijai, ypač jauniklių vedimo ir auginimo metu, teršia aplinką.

Aplinkosaugininkai primena, kad valstybiniuose parkuose bei rezervatuose šių ir kitų motorinių transporto priemonių vairuotojams galioja ne tik Kelių eismo taisyklės, bet ir aplinkosaugos reikalavimai.

Saugomose teritorijose keturračiais leidžiama važinėti tik valstybinės ir vietinės reikšmės keliais neišsukant iš jų. Statyti transporto priemones galima tik tam tikslui įrengtose automobilių aikštelėse ir kelkraščiuose, jeigu tai netrukdo saugiam eismui, nėra draudžiamųjų kelio ženklų, nepažeidžiamos kitų žmonių teisės ir nepadaroma žalos aplinkai.

Draudžiama važiuoti ir stovėti ant miško paklotės, statyti transporto priemones arčiau nei 25 metrai nuo vandens telkinio, važiuoti pylimų ar iškasų šlaitais, grioviais. Už saugomų teritorijų ar saugomų gamtos objektų sunaikinimą ar suniokojimą gresia ne tik administracinė, bet ir baudžiamoji atsakomybė