Rekordas – nuo 2018-ųjų

Netoli Kolorado Springso (JAV) stūkso 4,3 km aukščio Paiko kalnas. Viena jo pusė yra ganėtinai nuožulni, tad praeito amžiaus pradžioje buvo nutiestas kelias iki pat jo viršūnės.

1916-aisiais Spenceris Penrose’as surengė pirmąsias automobilių pakilimo į kalną varžybas. Jos greitai išpopuliarėjo ir sulaukia daug dėmesio iki šių dienų.

Tarp įspūdingiausių pastarųjų metų pasirodymų – 2018-aisiais Romaino Dumas užfiksuotas absoliutus visų laikų rekordas su specialiai lenktynėms sukonstruotu monstrišku „Volkswagen I.D. R“ elektromobiliu: jis 156 posūkius turinčią trasą įveikė per 7 min. ir 57 sek.

Tad elektriniai automobiliai įrodė savo pranašumą prieš vidaus degimo varikliais varomus modelius.

Šiemet lenktynėse elektromobilių jų bus dar daugiau. Į varžybas grįšiantys „Hyundai“ lenktynininkai rekordus mėgins gerinti standartinių automobilių įskaitoje su „Hyundai Ioniq 5 N“ modeliais.

Iš vasaros – į žiemą

Varžybų trasa – viešas, vienai dienai per metus uždaromas kelias. Nuo starto linijos iki finišo – 20 km.

„Pikes Peak“ – visuomet į kalną. Startas – 2,8 km aukštyje pagal jūros lygį, finišas – 4,3 km aukštyje. Dalyviai pakyla 1,5 km, kai kuriais metais iš pavasario ar vasaros patenka į tikrą žiemą.

„Kylant į tokį aukštį ore mažėja deguonies, o tai smarkiai atsiliepia vidaus degimo variklių išvystomai galiai, vairuotojams pasidaro sunkiau kvėpuoti“, – pagrindinius išskirtinio pakilimo iššūkius yra aprašęs amerikiečių automobilių žurnalistas Aaronas Turpenas.

Kylant į kalną ore mažėja deguonies, tai atsiliepia vidaus degimo variklių galiai.

Sebastieno Loebo rekordą su „Peugeot“ prižiūrėjęs lenktynių komandos vadovas Bruno Faminas aiškino, kad kylant į tokį aukštį vidaus degimo variklis gali prarasti net 30 proc. savo galios.

2013-aisiais S. Loebo vairuojamas „Peugeot 208 T16 Pikes Peak“ turėjo 3,2 l V6 variklį, pasiekiantį 875 AG. Automobilis svėrė 875 kg. Jis į kalną užvažiavo per 8 min. ir 13 sek.

Tačiau 2018-aisiais rekordą nuraškė R. Dumas: jo elektromobilis „Volkswagen I.D. R“ buvo sunkesnis, svėrė 1,1 t ir turėjo mažiau galios – 680 AG, tačiau jam neturėjo įtakos oro tankis ir deguonies kiekis.

Ruošiasi išbandymui

„Dauguma sportinių elektromobilių daug energijos sunaudoja baterijai aušinti. Ši maksimalia galia tiekia energiją varikliams, tad taip pat gali perkaisti. Mažiau deguonies ore reiškia mažesnį aušinimą, dėl to problemų kildami į kalną turi ir elektromobiliai. Kaista ne tik baterijos, bet ir varikliai, variklių ir baterijų valdymo komponentai“, – rašė A. Turpenas.

Šiemet prie starto linijos stos ir du „Hyundai Ioniq 5 N“ elektromobiliai. Techniškai jie bus visiškai standartiniai, tokie patys, kokiais iš atstovybių išvažiuoja klientai. Jie varomi visais ratais, išvysto 650 AG, o 100 km/val. pasiekia per 3,4 sek.

Korėjiečiai pasitiki savo jėgomis, todėl sieks rekordo elektrinių gamyklinių SUV / miesto visureigių kategorijoje. Kokia jų paslaptis?

Korėjiečiai sako – aušinimas. „Hyundai“ gamintojai teigia rimtai pažiūrėję į šią elektromobiliams būdingą problemą ir sukūrę tokį sportišką modelį, kuriuo galima ilgai mėgautis. Dauguma elektromobilių vos įveikia garsųjį 20 km Niurburgringo trasos ratą neperkaitę, „Hyundai“ gali lengvai nuvažiuoti du ratus, įsikrauti per 18 min. ir visu tempu lėkti toliau.

Jie elektros varikliui ir baterijai sumontavo papildomą aušinimą skysčiu, kuris neleidžia komponentams kaisti. Prie to prisideda ir 800 V įtampos elektros sistemos architektūra. Ji leidžia sumažinti elektros srovę, dėl to išskiriama keturis kartus mažiau šilumos, palyginti su 400 V sistemomis.