Eismo saugumo specialistai tikina, kad iki 90 proc. eismo įvykių susiję su vairuotojų regėjimu. Tačiau net tais atvejais, kai automobilio žibintai sureguliuoti nepriekaištingai, o kiti eismo dalyviai būna apsiginklavę atšvaitais ar šviesą atspindinčiomis liemenėmis, rizika darganotą dieną nepastebėti kliūties kelyje išlieka. Tereikia, kad mašinos stiklo valytuvai būtų susidėvėję, plovimo bakelyje kliuksėtų nekokybiškas skystis, o pats stiklas būtų suraižytas.

Sezoninis galvosūkis

Automobilių eksploatacinėmis medžiagomis ir atsarginėmis detalėmis prekiaujančių firmų atstovai teigia, kad prekybos valytuvais karštinė būna du kartus per metus. Rudenį tam reikia skirti dėmesio, nes po karštos vasaros gumelės dažnai būna perkaitintos, perdžiūvusios ir savo funkciją atlieka prastai. Po žiemos gumelės būna smarkiai paveiktos šalčio, purvo abrazyvinių dalelių, cheminių medžiagų, todėl sutrūkinėja ir taip pat valo neefektyviai.

Ką rinktis atėjus laikui keisti valytuvus? Ar pastaraisiais metais šioje srityje buvo svarbių permainų? Ar rinkoje atsirado naujų pasiūlymų?

"Ko gero, pastebėjote, kad didžiojoje dalyje šiuolaikinių automobilių yra naujos kartos valytuvai, besiskiriantys šluotelės prispaudimo prie stiklo principu. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad valytuvo mechanizmą sudaro tik kojelė ir prie stiklo prisiplojusi guminė juostelė – jokių spyruoklių ar aerodinaminių sparnelių. Tokios konstrukcijos valytuvas tolygiau priglunda, kelia mažiau triukšmo ir gražiau atrodo", – pasakojo bendrovės "Juta" vadybininkas Paulius Bierontas.

Pašnekovas patikino, kad nors naujos kartos valytuvus galima montuoti ir ant senų automobilių, jų paklausa nedidelė – dauguma automobilininkų renkasi pigesnius daiktus.

"Pačius paprasčiausius ir pigiausius gaminius, atkeliavusius iš Pietryčių Azijos šalių, galima įsigyti už 20–30 litų, o už modernius žinomų bendrovių valytuvus reikia pakloti mažiausiai 100 litų. Skirtumas gana didelis, o valymo kokybė, bent jau keletą pirmųjų savaičių, būna labai panaši", – pripažino P.Bierontas.

Specialistas teigė, kad prasti valytuvai didžiausią pavojų kelia važiuojant prietemoje prastu keliu. Tokiu atveju ant stiklo liekančios gumelių šliūžės tampa rimta eismo saugumo problema, nes valytuvams dirbant matomumas ne tik nepagerėja, bet netgi pablogėja.

Patikrinti neįmanoma

Nepaisant visų konstrukcinių naujovių, svarbiausia valytuvo dalis – gumelė – išliko beveik nepakitusi. Būtent nuo jos priklauso, kaip švariai stiklas nuvalomas ir kiek ilgai bus užtikrinama tokia pat gera valymo kokybė.

"Pigesniųjų gumelių briaunos gan greitai praranda aštrumą, pradeda liestis prie stiklo didesniu plotu, todėl sunkiau juda, pradeda cypti ir strikinėti. Šiuos dalykus lemia gumelės profilis ir standumas. Taip pat cheminė sudėtis, tačiau jos patikrinti iš esmės neįmanoma, todėl tenka pasikliauti gamintojų teiginiais ir tikėtis, kad kaina atspindi kokybę", – pasakojo bendrovės "Juta" vadybininkas.

Specialistai teigia, kad vienas didžiausių valytuvų priešų yra ultravioletiniai spinduliai, nuo jų paprastai ginamasi naudojant grafitą. Tačiau valytuvo gumelių apdorojimas grafito milteliais toli gražu nėra kokybės įrodymas.

"Jei ši medžiaga naudojama tik kaip konservantas gumai ruošiantis ilgiau sandėliuoti, grafito miltelių nelieka ant gumelės po pirmo lietaus. Toks valytuvas vasaros pabaigoje paprastai būna praradęs gerąsias ypatybes net jei nebuvo naudojamas pagal paskirtį. Tik garsieji gamintojai grafitą įterpia į gumos mišinį, todėl valytuvas būna gerokai ilgaamžiškesnis", – teigė P.Bierontas.

Kita vertus, jei žmogus važinėja nedaug, o automobilį laiko garaže (t. y. valytuvų šluotelės negauna tiesioginių saulės spindulių, nepatiria didelio temperatūros svyravimo ir agresyvios aplinkos poveikio), gana ilgai bus tinkami net patys pigiausi valytuvai. Tačiau daug keliaujant prastais keliais, lietingu metų laiku tokie valytuvai savo funkcijų neatliks jau po keleto savaičių. Nesuskubus pakeisti prastų šluotelių, ant stiklo susiformuoja nešvarumų sluoksnis, mažinantis matomumą ir keliantis grėsmę saugiam eismui.

Iš Kinijos prekes importuojantys verslininkai pripažino, kad ten tiek pat kainuojančių prekių kokybės skirtumai kartais būna stebėtinai dideli. Kartais to paties gamintojo valytuvai gali drąsiai rungtis su europiniais vidutinio kainų lygio analogais, o kartais tai būna visiškas niekalas.

Priežiūros algoritmas

Norint, kad valytuvai tarnautų ilgiau, juos reikia prižiūrėti. Kad valytuvai valytų nepriekaištingai ir būtų galima pailginti naudojimo laiką, retkarčiais reikia nuvalyti gumelę servetėle, suvilgyta plovikliu. Taip pašalinamos purvo ir kietos apnašos, nes jos gadina pačią gumelę. Periodiškumas priklauso nuo to, kiek dažnai eksploatuojamas automobilis, geriausia gumeles valyti kas dvi savaites.

Į automobilio stiklų plovimo bakelį patariame pilti tik specialų skystį, o ne paprastą vandenį – šis ne tik neįveikia riebalų ar alyvos dėmių, bet ilgainiui užkemša purkštukus. Kai automobilis plaunamas plovykloje, ypač jei vaškuojamas, būtina sausa šluoste nuvalyti mašinos lango stiklą, kad nebūtų vaško liekanų, ir pačią gumelę.

Jei ilgiau stovėjusio automobilio stiklas pasidengė smėlingų dulkių sluoksniu, rekomenduojama nuimti šluoteles, jas perpilti švariu vandeniu arba bent jau apipurkšti plovimo skysčiu stiklą, leisti nutekėti ir tik paskui valyti valytuvais. To neatlikus, ne tik pažeidžiama valytuvo gumelė, bet ir subraižomas stiklas.

Šaltuoju metų laiku reikėtų vengti valytuvais braukyti apledėjusį stiklą. Jei gumelės prišalo, reikia atsargiai jas nukelti nuo stiklo, nuvalyti, "pramankštinti" užšalusius laikiklius ir lankstus.

Beje, specialistai santūriai vertina bandymus sutaupyti keičiant tik pačią valytuvo gumelę. Toks sprendimas pasiteisina, jei nėra susidėvėję ir patys šluotelės laikikliai, lankstai. Priešingu atveju valytuvas nebus tolygiai prispaudžiamas prie stiklo, klaipysis, gumelė greičiau susidėvės.

Stiklinės problemos

Tačiau gerą matomumą toli gražu ne visuomet lemia kokybiški valytuvai. Automobilių stiklų centro "Evelkas" prezidentas Evaldas Zasimauskas pastebi, kad priekinis stiklas nusidėvi taip pat, kaip ir automobilio padangos, tačiau per technines apžiūras pakeisti šią detalę reikalaujama tik tada, kai vairuotojo matymo zonoje stiklas būna įskilęs.

"Prieš keletą metų viename Australijos universitete stiklų gamintojų ir šalies kelių saugumo federacijos iniciatyva buvo atliktas tyrimas ir nustatyta, jog šiek tiek įskilęs stiklas turi mažiau įtakos gerai matyti, nei daugybė plika akimi sunkiai įžiūrimų įbrėžimų, atsiradusių ant nenaujo stiklo. Važiuojant automobiliu ant kelio dangos susikaupusios medžiagos, tokios kaip smėlis ar žvyras, būna pakeliamos į orą, atsitrenkia į stiklą ir per tam tikrą laiką jame palieka mažų duobučių ir įbrėžimų. Tokiu atveju net ir geriausi valytuvai nepajėgia išvalyti vandens ar nešvarumų, kurie smarkiai pablogina matomumą. Bet kokį šviesos spindulį vanduo paverčia dėme, todėl matomumas blogėja – tampa sunkiau įžvelgti ant kelio gulinčius daiktus, tiksliai įvertinti atstumą. Tyrimais įrodyta, kad matomumas pro seną automobilio stiklą naktį sumažėja 15 proc. Esant dar ir prastoms oro sąlygoms, matomumas mažėja net 25 proc.", – teigė E.Zasimauskas.

Specialistai sako, kad nuo to, kokiais keliais ir kokiu greičiu daugiausia važinėjama, priklauso, kaip greitai subraižomas priekinės mašinos stiklas. Jei daug keliaujama vieškeliais, iš po ratų tyškantį purvą ant stiklo terliojantys valytuvai gali sugadinti labai greitai. Patariama, kad kiekvienas vairuotojas į šiuos dalykus turėtų atkreipti dėmesį, kai automobilio rida pasiekia 50–70 tūkst. km.

Stiklų plovikliai

Dar viena svarbi gero matomumo sąlyga – kokybiškas langų ploviklis. Žieminiams ir vasariniams mašinos plovikliams keliami beveik tokie patys reikalavimai, tik šiltajam metų laikui skirtas skystis nuo stiklo turi plauti vabzdžių liekanas. Taip pat pageidautina, kad tiek žieminiai, tiek vasariniai stiklų plovikliai būtų kuo malonesnio kvapo, kuris nustelbtų tradicinį etanolio (spirito) kvapą. Be to, visi langų plovikliai turi būtų tokios sudėties, kad jų sudedamosios dalys nepažeistų dažytų, lakuotų paviršių, guminių ir plastmasinių automobilio detalių.

Kaip tik todėl nerekomenduojama į stiklų plovimo bakelį pilti indų ploviklio, vaitspirito ar panašių medžiagų. Šios priemonės neatitinka automobilinių stiklių plovikliams keliamų reikalavimų. Pavyzdžiui, nuo indų ploviklio ant langų gali atsirasti nepageidaujamas blizgesys, jie labiau putoja. Kai kurie cheminiai valikliai, gali pakenkti automobilio paviršiui, plastikinėms ar guminėms detalėms.

Bendrovės "Lietuva Statoil" Rinkodaros departamento direktorė Daiva Jokšienė teigė, kad pigūs ir brangūs plovikliai skiriasi medžiagų, padedančių pašalinti nešvarumus, efektyvumu. Be to, pigesni plovikliai dažnai būna aitrus kvapo.

Cheminiai saugikliai

Daugelyje automobilių reikmenų parduotuvių nesunkiai galima rasti preparatų, suteikiančių stiklo paviršiui vandenį ir riebalus atstumiantį efektą. Šių medžiagų gamintojai tikina, kad naudojant stiklų dangas, pagamintas cheminės nanotechnologijos būdu, lietus, sniegas ir purvas nurieda savaime nunešami oro srovės. Priekiniai valytuvai tampa beveik nereikalingi važiuojant per 80 km/val. greičiu. Be to, nuo taip apdoroto stiklo itin lengviau nuvalomas purvas, vabzdžių liekanos, ledas ir kitokie teršalas – visa tai galima įveikti nenaudojant abrazyvinių ar cheminių valiklių.

Tačiau nusprendus išbandyti tokias medžiagas, būtina itin tiksliai paisyti jų naudojimo instrukcijų, nes priešingu atveju užuot išsprendus problemas gali atsirasti naujų.

"Teko matyti automobilininkų, kurie vandenį šalinančiais preparatais tiesiog užteršė stiklą cheminiam ir mechaniniam poveikiui atsparia medžiaga. Tai nereiškia, kad bloga ši medžiaga – galbūt žmogus tiesiog nemokėjo tinkamai jos naudoti", – svarstė P.Bierontas.

Tinkamai naudojant minėtas medžiagas stiklas padengiamas "šarvais", atspariais automobilių plovyklų šepečiams ir chemikalams, o matomumas būna akivaizdžiai geresnis. Teigiama, kad tokios dangos efektyvumas juntamas maždaug vienus metus, arba apie 20 tūkst. km.

---

Valytuvų evoliucijos metraštis

1902 m. Niujorko tarnautojai Mary Anderson nusibodo žiūrėti į vairuotojus, stabčiojančius, kad nuvalytų priekinius automobilio stiklus, todėl ji išrado valytuvą. Iš pradžių primityvų: reikėjo ranka pasukti salone esančią rankenėlę, kad valytuvas pajudėtų. Naujovė greitai buvo patobulinta pasitelkus pneumatiką, tačiau prigijo tik po 14 metų.

1916-aisiais valytuvai tapo privaloma kiekvieno automobilio detale. Po metų kita dama, Charlotte Bridgwood, patentavo elektra valdomą valytuvą. Tačiau juo niekas nesidomėjo iki pat 1923-iųjų. Tuomet bendrovė "Bosch" sukūrė elektrinį valytuvą, kuris mažai kuo skiriasi nuo dabartinio.

Geresnės valymo kokybės buvo siekiama ieškant optimalaus gumelės profilio, keičiant valytuvo aerodinamines ypatybes ir gumelės medžiagą. Kai kurie gamintojai pradėjo naudoti dviejų dalių gumą: kietoji dalis su dvigubu itin mažu krašteliu – valančioji, minkštoji dalis su viduje esančia spyruokle – stabilizuojanti.

Be to, pakeista ir pati šluotelės konstrukcija: gumelės prispaudimo prie stiklo vietos dėl papildomų laikiklių, lankstams panaudotas plastikas. Visa tai garantuoja tolygų šluotelės darbą. Pagrindinė konstrukcija – plieninė.

---

"Protingų" automobilio stiklų era

Dauguma automobilių gamintojų į naujas mašinas montuoja vis daugiau technologinių naujovių, palengvinančių vairavimą, padidinančių komforto lygį ir saugumą. Kai kuriuos dalykus inžinieriai įsigudrino integruoti į gana netikėtą vietą – priekinį mašinos stiklą. Čia yra lietaus, šviesos, drėgmės ir šilumos jutikliai. Kai kuriuose modeliuose automobilio valdymo parametrai demonstruojami ant priekinio stiklo, kuriame integruotas stiklo šildymas, navigacinė antena ir t. t. Štai kaip tai veikia.

Lietaus jutikliai
Daugelio šiuolaikinių automobilių priekiniuose stikluose sumontuoti lietaus jutikliai matuoja ant priekinio stiklo patenkančių lietaus lašų intensyvumą, gauti rezultatai siunčiami davikliui, kuris automatiškai įjungia stiklo valytuvus ir reguliuoja jų intensyvumą. Jutiklio šviesos srautas nukreiptas iš salono į priekinio stiklo išorinį paviršių. Šviesa valdoma taip, kad ji 100 proc. atsispindėtų nuo stiklo. Šviesos spinduliai atspindimi keletą kartų tarp stiklo paviršiaus ir jutiklių vietos, tada per prizmę perduodamas atitinkamas signalas fotodiodui. Kuo smarkiau lyja, tuo silpnesnis šviesos srautas patenka į fotodiodą. Pagal šviesos intensyvumo pokyčius kontroliuojamas valytuvų darbo greitis.

Šviesos jutikliai
Dar viena į priekinį stiklą montuojama įranga – šviesos jutikliai, jie matuoja aplinkos šviesos srauto intensyvumą. Kai šviesos intensyvumas sumažėja (temstant ar važiuojant tuneliu), transporto priemonės žibintai įjungiami automatiškai.
Šviesos jutikliai sudaryti iš dviejų vienas nuo kito nepriklausančių reflektorių: "daugiakrypčio" ir "tiesioginio" šviesos jutiklio. Elektroninis elementas, remdamasis gautais rezultatais, įjungia ar išjungia lempas (priklauso nuo esamų aplinkos sąlygų).

Drėgmės jutikliai
Dažnai priekiniame stikle montuojami drėgmės jutikliai kaip ir visi kiti yra skirti saugumui ir komfortui transporto priemonėje padidinti. Jutikliai matuoja santykinį oro drėgmės lygį ir temperatūrą ant priekinio stiklo vidinio paviršiaus. Kompiuteriui analizuojant gautą informaciją duodami atitinkami signalai automatiniam oro kondicionieriui ir išvengiama priekinio stiklo rasojimo.

Šilumos jutikliai
Siekiant didesnio komforto automobilyje, montuojami šilumos jutikliai, kurie saulės spindulių kritimo kampą ir jos intensyvumą matuoja atskirai. Remiantis gautais rezultatais, automatiškai įjungiamas automobilio kondicionavimas vairuotojo ir keleivio pusėje.

Automobilio valdymo parametrų projekcija ant priekinio stiklo
Dar vienas technologinis sprendimas – automobilio valdymo parametrų projekcija ant priekinio stiklo HUD (angl. Head Up Display). Vairuotojas gali išsirinkti jam reikalingą informaciją, ir ji tuoj pat bus matoma prieš akis. Ši sistema suteikia didesnį komfortą ir saugumą, nes nereikia dėmesio nukreipti nuo važiavimo krypties.
Be to, mašinos priekiniame stikle gali būti integruotas tiek stiklo šildymas, tiek navigacinė antena, kiti įrenginiai.

"Ratų" inf.