Dideli ratai

Apskritai kalbant, apie "Renault" ir automobilius skirtus šeimoms, šis gamintojas bene pirmasis joms ir pasiūlė sėsti į vienatūrius.

Be "Scenic", visi dar kuo puikiausiai atsimena "Espace", kuris puikiai tarnavo ne tik šeimų kelionėms, tačiau ir vadinamiesiems dušmanams, kurie žinodami automobilio talpumo galimybes, veždavo keleivius tarp Vilniaus ir Kauno bei atvirkščiai. "Scenic" tapo puikiai alternatyva tiems, kuriems reikėjo šeiminio automobilio, tačiau "Esapce" buvo per didelis, kad lengvai rastum, kur jį pastatyti mieste ar lengvai manevruotum pripildytose prekybos centrų stovėjimo aikštelėse.

Kas pirmiasia krenta į akis vos pažvelgus į "Scenic"? Milžiniški,  20 colių ratlankiai. Žurnalistams siūlyti automobilį su medinio vežimo dydžio ratais nėra "Renault" atstovų Lietuvoje užgaida. Mažesni paprasčiausiai nemontuojami. Tai gali tapti nemenka problema ieškantiesiems naujo apavo šiam šeiminiam vienatūriui, nes tokio dydžio padangas bent jau kol kas siūlo vos keli padangų gamintojai. Dar viena baimė, kad su tokiomis padangomis automobilis važiuos lyg geležinkelio pabėgiais, deja (o gal valio!), nepasitvirtino. Automobilis rieda komfortiškai tiek asfaltu, tiek ir nuvažiavus nuo jo. Beje, jei jau ilgėliau apsistojome kalbėdami apie automobilio padangas, verta paminėti, kad joms suteiktas A klasės ženklinimas, vertinant pasipriešinimą riedėjimui.

Tokio dydžio ratalankiai garantavo ir didesnę automobilio prošvaisą – atstumą nuo kelio iki automobilio kėbulo apačios, o tai leidžia važiuojant nauojuoju "Scenic" pasijusti lyg valdant didesnio pravažumo automobilį. Matyt, "Renault" inžinieriai pamanė, kad siūlydami tokį automobilį šiek tiek pirkėjų pervilios ir iš šio segmento, nes daugumai SUV besirenkančių vairuotojų 4x4 transmisija nereikalinga.

Malonūs niekučiai

Įsitaisius vairuotojo darbo vietoje, viskas pažįstama ir valdoma intuityviai, jei jau esi sėdėjęs prie "Renault" kompanijos gaminių vairo. Viduryje sumontuotas 8,7 colių lietimui jautrus ekranas, kuris, kaip ir anksčiau bandytame "Renault Megane", neskuba greitai vykdyti komandų ir visuomet kyla noras piktogramą paliesti dar kartą, bet, vos tik apie tai pagalvoji, komanda jau būna įvykdyta. Atskiru mygtuku galima pasirinkti ir automobilio veikimo režimą, čia vėl gelbsti jau pažįstama "Multisense" sistema.

Bandytame "Scenic" po vairuotojo ranka buvo sumontuota 13 litrų daiktinė, kuri slankioja. Taip galima perpus padalyti ir gale sėdinčių keleivių erdvę, paliekant centrinę prietaisų skydelio dalį kyboti ore. Apskritai, kalbant apie vienatūrius, didžiausias jiems keliamas reikalavimas – praktiškumas. Atsimenu, kad pristatytame pirmosios kartos "Renault Scenic" kolegos bandė surasti visas įmanoma daiktines, kurias automobilyje sumontavo gamintojas. Kiek pamenu, be automobilio vartotojo vadovo, to padaryti nepavyko. Sunkiai visas ertmes, skirtas užpildyti daiktais, galima surasti ir šiame "Renault".

Gamintojas teigia, kad visame salone išslapstyta ir lengvai pasiekiama apie 60 litrų talpos daiktinių. Ant priekinių sėdynių sumontuoti atlenkiami staliukai. Dar vienas malonus niekutis, įmontuotas ties galinio vaizdo veidrodėliu, – papildomas veidrodėlis, kurį galima sukioti įvairiomis kryptis, skirtas tėvams, vaikus vežantiems ant galinių sėdynių. Atsilenki jį ir, nenuleisdamas akių nuo kelio, gali matyti, ką tavo atžala veikia automobilinėje kėdutėje. Manau, kad gamintojui toks sprendimas papildomai kainavo keliolika eurų, tačiau papildomų karmos taškų iš tėvų, nusprendusių įsigyti šį vienatūrį, tikrai gaus ne vieną. Vis dėlto tų taškų skaičių sumažina erdvė gale. Nesu itin aukštas (mano ūgis 1,88 m), vietos už mane lieka gana mažai, o vaikiškoje kėdutėje sėdintis jaunasis keleivis kojomis smagiai žaidžia žaidimą "Paspardyk viską, kas prieš tave".

Ne gatvių lenktynėms

Prakalbus apie saugumą, verta paminėti, kad šis "Renault" turi nuokrypio nuo važiavimo juostos apsaugos sistemą, kuri tuo atveju, jei kertama juosta, neparodžius posūkio signalo, apie neatsakingą manverą praneša vairo vibracija. Avarinio stabdymo sistema su autopiloto veikla suderinta taip pat puikiai. Vis dėlto, ilgiau pavažiavęs, veikiant šiai sistemai, truputėlį atbunki ir kone kiekvienu atveju, net tuomet, kai autopilotas neįjungtas, lauki, kol automobilis pats sulėtės. Šis priekaištas – ne "Renault Scenic" kūrėjams. Tai bendra emocija, kad visi elektroniniai pagalbininkai, per ilgai juos naudojant, pernelyg atpalaiduoja vairuotoją ir jis gali pamiršti, kas iš tikrųjų atsakingas už automobilio valdymą. Tokiems užsimiršėliams veikia funkcija, perspėjanti, kad automobilis priekyje artėja pernelyg greitai. Po užpakalinio vaizdo veidrodėliu įmontuota kamera pastebi ne tik automobilį, tačiau ir pėsčiąjį, tačiau ji gali nesuveikti tuo atveju, je pėsčiasis, pavyzdžiui, gatvę prieš važiuojantį automobilį kirs vesdamasis dviratį.

Į "Kauno dienos" rankas patekęs "Scenic" buvo aprūpintas 1,6 turbodyzeliniu varikliu, išvystančiu 130 AG. Galima rinktis vieną silpnesnį – 110 AG arba galingesnį 160 AG variklį. Siūlomi yra ir du turbobenzininiai 1,2 l 115 AG ir 130 AG varikliai. Mūsiškis, sumontuotas su 6 pakopų mechanine pavarų dėže, paliko gana dinamiško automobilio įvaizdį, nors kartais dinamikos ir pritrūkdavo, tačiau važiuojant ramiai automobilis elgėsi taip, kaip norėjau. Svarbu prisiminti, kad tai automobilis, kuris pirmiausia  vairuotoją su keleiviais turi saugiai nugabenti į kelionės tikslą, o ne padaryti tai greitai.