Laikas bėga, technologijos kinta ir kasmet tobulėja ne tik automobiliai, bet ir įvairiausios alternatyvios transporto priemonės. Seniau buvo įprasta, kad atėjus šiltiems orams parkuose, kurortuose ar miestų aikštėse burdavosi dviratininkai. Vaikai pamėgę ir riedučius bei riedlentes. Tačiau dabar nieko nebestebina riedžiais, motoriniais triračiais, paspirtukais ar net elektrinėmis riedlentėmis važinėjantys suaugusieji.

„Prieš keletą metų labai populiarūs buvo riedžiai. Juos labiau naudojo kaip pramogines, laisvalaikiui skirtas transporto priemones, žmonės su juo nesitiki keliauti didelį atstumą. O paskutinius porą metų labai populiarėja racionalios transporto priemonės, tai yra, paspirtukai ar elektriniai dviračiai, su kuriais gali nuvažiuoti toliau“, – apie šiandienines tendencijas pasakoja elektriniais paspirtukais ir dviračiais prekiaujančios „E-SCOO“ atstovas Artūras Liekis.

Atsakymų nerado nei „Tuvlitoje“, nei „Regitroje“

Šiltuoju metų laiku sutaupyti ir į darbą važinėti ne automobiliu prieš metus nusprendė Sigitas Kazlauskas. Vyras dar praėjusį rudenį nusipirko elektrinį paspirtuką.

„Per žiemą jis stovėjo garaže, o po to atėjo pavasaris. Iki darbo ganėtinai netoli, todėl nusprendžiau, kad kam gadinti automobilį ir pusvalandį sukiotis, ieškoti kur prisiparkuoti, jei galima į darbą atvažiuoti per septynes minutes ir sėkmingai darbe pasistatyti paspirtuką, o vėliau grįžti iš darbo namo. Techniniai duomenys nurodo, kad šis paspirtukas gali pasiekti 30 km/val., bet manau, kad daugiau 24 ar 26 km/val. greičiu važiuoti nepavyksta“, – apie savo pasirinkimą pasakoja S. Kazlauskas.

Ekonomišką, judrią bei ekologišką transporto priemonę nusipirkęs S. Kazlauskas pavasario pradžioje dar kartą peržiūrėjo internete skelbiamą informaciją apie savo paspirtuką. Akį patraukė anksčiau nepastebėti reikalavimai. Pasirodo, šiai transporto priemonei būtinas registracijos numeris, draudimas ir net techninė apžiūra.

„Žiūriu, parašyta, kad reikalinga techninė apžiūra ir valstybinis numeris. Pagalvojau, kad turiu laisvą dieną ir reikia pamėginti nuvažiuoti ir susitvarkyti šiuos reikalus, kad neturėčiau problemų. Nuvažiavau į „Tuvlitą“ ir į mane, taip sakant, pažiūrėjo kaip „ožys į naujus vartus“. Jie sako: mes nežinome, ką daryti su tavimi, važiuok į „Regitrą“. Nuvažiavau pas juos, o jie irgi į mane taip ne kaip pažiūrėjo, sako, mes nežinom, važinėk, o jei policija sustabdys, gal tada kažkas ir bus. Buvau nuėjęs pas ekspertus „Tuvlitoje“, priėjome išvadą, kad galiu važinėti tik bute arba sode. Tai per brangu pusę tūkstančio sumokėti ir važinėti tik namuose“, – apie ne itin malonią ir daug klausimų keliančią situaciją pasakoja S. Kazlauskas.

Kad nemažai galios turinčius elektrinius paspirtukus būtina registruoti, patvirtina ir „Regitros“ atstovai.

„Jei su ta transporto priemone ruošiamasi dalyvauti viešajame eisme, ta transporto priemonė turi būti užregistruota, jai bus išduoti registracijos dokumentai ir valstybinio numerio ženklai. Tuomet transporto priemonė sėkmingai dalyvaus viešajame eisme“, – trumpai apie šiuo metu galiojančią tvarką pasakoja Darius Jurgutis, VĮ „Regitra“ Veiklos departamento direktorius.

Tačiau S. Kazlauską tokie perspėjimai stebina. Iš tiesų – paspirtuko valstybinis numeris...

„O jūs pagalvotumėt, kaip sumontuoti valstybinį numerį? Aš, pavyzdžiui, neįsivaizduoju. Nebent į kuprinę įsidėti ar prie nugaros prisikalti. Nematau rezultato ir manau, kad kol kas tai yra didžiausia Susisiekimo ministerijos sugalvota kvailystė“, – ironiškai susidariusią situaciją komentuoja Sigitas.

Tuo metu D. Jurgutis sako, kad piktintis nėra ko. „Regitroje“ užregistruoti galima tik aiškiai tam tikrus reikalavimus atitinkančias transporto priemones. Jei jūsų elektra varomas įrenginys kitoks, registracijos atlikti nebūtina.

„Regitra“ registruoja tik tas transporto priemones, kurios turi patvirtinimą. Kitaip tariant, turi nacionalinį arba Europos Sąjungos patvirtinimą. Kalbant konkrečiau, „Regitra“ registruoja dvirates ir trirates transporto priemones, tai yra mopedai ir motociklai ir keturių ratų transporto priemones; automobiliai, skirti kroviniams ir keleiviams vežti, priekabos. Kitos transporto priemonės, kurios nepatenka į patvirtinimo sritį, jų naudojimas reglamentuojamas KET“, – šiek tiek daugiau aiškumo pateikė D. Jurgutis.

Elektrinis paspirtukas – tas pats, kas mopedas

Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme apibrėžtos kelios sąvokos, tai – mopedas ir motorinis dviratis. Kelių policijos pareigūnai sako, kad norint suvokti, kokie reikalavimai keliami paspirtukams, riedžiams, triračiams ar bet kuriai kitai transporto priemonei, kol kas jas visas tenka prilyginti būtent šioms dviem grupėms.

„Mopedams greičio reikalavimas ne mažiau kaip 25 ir ne daugiau kaip 45 km/val. greitis. Variklio darbinis tūris – ne daugiau kaip 50 kubinių centimetrų, o jei tai elektros variklis, jo galia negali viršyti 4 kW. Kitos transporto priemonės – motoriniai dviračiai, nesvarbu, ar turi vidaus degimo ar elektrinį variklį, jų galia negali viršyti 1 kW“, – kaip dvirates ir trirates transporto priemones reglamentuoja Lietuvos kelių policija, pasakoja LKPV Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus viršininkas Rytis Vosylius.

Techninės transporto priemonės charakteristikos nusako ir ar reikalingas valstybinis numeris.

„Dviratės ir triratės transporto priemonės, kurios gali turėti patvirtinimą, tai yra mopedai ir motociklai, kurių konstrukcinis greitis prasideda nuo 6 km/val. Jei kalbame apie keturis ratus turinčias transporto priemones, tai jų greitis turi būti nuo 24 km/val. Tokios transporto priemonės jau gali turėti patvirtinimus ir jos gali būti registruojamos“ , – apie tai, kokioms transporto priemonės gali būti išduodi registracijos numeriai, komentuoja D. Jurgutis.

„Mopedams, kurių galia iki 1 kW, jau atsiranda reikalavimai juos registruoti, turėti vairuotojo pažymėjimą ne mažiau kaip AM kategorijos ir draudimą, o motoriniams dviračiams reikalavimai tokie patys, kaip ir paprastiems dviratininkams“, – R. Vosylius

„39 kubinių centimetrų darbinio tūrio variklį turinčiam motoroleriui teisių nereikia, o šiam elektriniam paspirtukui, kuris neturi nei rėmo, nei variklio numerių, reikia ir techninės apžiūros ir numerių bei teisių. Tai sugalvojo žmonės, kurie dešinę ausį krapšto ne dešine, bet kaire ranka, ir ieško sau papildomo darbo. Tai čia yra Lietuvos kelių policijos ar Susisiekimo ministerijos susigalvota, kad parodytų, jog dirba, ir ieško naujų pretekstų, priekabių, kad būtų kuo daugiau problemų“, – nelogiškais reikalavimais piktinasi S. Kazlauskas.

Važiuoti turėtų keliu, bet bijo

Nesulaukęs jokių atsakymų nei techninės apžiūros centre, nei „Regitroje“, vilnietis S. Kazlauskas savo paspirtuku naudojasi kaip išmano pats. Važinėja juo dviračių takais. Nors pagal KET tai daryti turėtų važiuojamojoje kelio dalyje.

„Su tokiu daiktu važiuoti per važiuojamąją kelio dalį yra ganėtinai sunku. Nors turiu liemenę, bet jis yra per silpnas ir, manau, būtų pavojinga važiuoti keliu. Aš dar noriu gyventi“ , – kodėl važinėja dviračių takais, pasakoja S. Kazlauskas.

Elektriniais paspirtukais prekiaujantis Artūras Liekis sako, kad juos įsigyti norintys žmonės vis dažniau klausia, ar tikrai galės laisvai judėti mieste. Deja, galingesnių paspirtukų norinčius klientus tenka perspėti apie lauksiančius rūpesčius.

„Jei norite važiuoti kelyje, gal reikėtų ieškoti kitokios transporto priemonės. O galingesnės elektrinės transporto priemonės... jos kaip ir be vietos eisme lieka, tik kiemas lieka“, – problemą įžvelgia ir A. Liekis.

Policijos pareigūnai įspėja, kad vairuoti mopedo kategoriją atitinkančias transporto priemones draudžiama nepilnamečiams, o jei naujovės priskiriamos elektriniams dviračiams, 18-kos nesulaukę vairuotojai privalo dėvėti papildomas apsaugos priemones. Šių reikalavimų dažnai nesilaikoma parkuose bei kurortuose, kur vasaros sezonu elektrinės naujovės nuomojamos visiems iš eilės.

„Jei kalbėsime apie vaikus, paauglius iki 18 metų, tai įstatymas aiškiai sako, kad kaip ir dviratininkams jiems privaloma dėvėti šalmą. Suaugusiam šalmas yra rekomenduojamas“, – reikalavimus primena R. Vosylius

Kilus diskusijai apie absurdiškais vadinamus reikalavimus elektrinių paspirtukų vairuotojams, prabilta ir apie kraštutinumus. Policijos pareigūnų klausta, ar paprastą, viena koja spiriamą paspirtuką valdantis žmogus taip pat vadinamas vairuotoju? Ar tokiu paspirtuku važiuojantis neblaivus asmuo gali būti baudžiamas?

„Jei tai yra paspirtukas be variklio, tai jis prilyginamas pėsčiajam“, – aiškiai ir konkrečiai sako R. Vosylius.

Jau planuoja naują reglamentavimą

Taigi koja atsispiriančių vairuotojais niekas nelaiko. Tačiau valdant iki vieno kilovato galios elektrinį paspirtuką už neblaivumą jau gresia administracinė atsakomybė. O štai neblaiviam užlipus ant, pavyzdžiui, S. Kazlausko paspirtuko ir sukėlus eismo įvykį, jau grėstų baudžiamoji atsakomybė. Visgi, poreikį aiškiau reglamentuoti ir prisitaikyti prie naujai atsirandančių, nemažą greitį pasiekiančių alternatyvių transporto priemonių akcentuoja ir patys policininkai bei valdininkai. D. Jurgutis pasakoja, kad Susisiekimo ministerija kartu su kitomis institucijomis jau svarsto galimus pokyčius.

„Vienas iš pasiūlymų yra įvesti visiškai naują savoką, kaip elektros variklio pagalba varomos transporto priemonės, kurios turi elektrinį variklį. Būtų apspręsta, kokiu projektiniu greičiu, kur būtų galima važinėti“, – apie galimą sprendimą pasakoja D. Jurgutis.

„Nėra taip paprasta, kad bet kokią transporto priemonę, kuri galingesnė nei 1 kW, nuvešiu užregistruoti ir ją užregistruos. Tikrai reikia pasidomėti, kad ji atitiktų visus reikalavimus, būtų nustatytas tapatumas. Geriau prieš perkant pasidomėti, kokia tai transporto priemonė, ir ar ji bus registruojama“, – kaip neapsigauti, pataria R. Vosylius.

Taigi lieka laukti, kol įstatymai bei KET nurodys, kur, kokiu greičiu, kas ir su kokiais dokumentais gali važinėti ne tik paspirtukais, bet ir elektriniai batais. Na o kol kas mėgautis dar neišmėgintomis transporto priemonėmis geriau uždaroje erdvėje arba prieš tai gerai perskaičius dar nepapildytas KET.