Pasikvietė jutuberį
Didžiausias automobilių priedų, modifikacijų, pasirodymų ir aksesuarų verslo renginys pasaulyje – „SEMA Show” – jau daugiau nei 50 metų sutraukia šios industrijos elitą iš viso pasaulio.
Šiemet į šį toli gražu ne visiems prieinamą automobilių pasaulio epicentrą pavyko patekti automobilių entuziastui Norbertui Daunoravičiui. Norbės pravarde išgarsėjęs automobilių remonto, puošybos ir šonaslydžio specialistas praleido keletą žiemos savaičių Jungtinėse Valstijose.
Portalo „Autogidas” atstovai pakvietė N. Daunoravičių pažvelgti ne tik į didžiąsias parodos scenas, bet ir praskleisti retam matomus užkulisius. Lietuvis parodoje pateko tarp bendraminčių. Čia jis bendravo su automanų industrijos elitu – specialius ribotus leidimus turinčiais gamintojais, pardavėjais, platintojais, modifikacijų meistrais ir lenktynininkais iš viso pasaulio.
Įkvėpė kūrybai
Per keturias parodos dienas N. Daunoravičius nuėjo daugiau nei 100 km. Jis gyvai patyrė tai, ką daugelis mato tik ekranuose: pasaulinio lygio automobilių madas, technologijas ir tendencijas.
Pirmasis oficialus „SEMA Show“ 1967 m. vyko Los Andželo „Dodger Stadium“ stadione. Tuomet jame pasirodė vos 98 dalyviai ir apie 3 tūkst. lankytojų. Šiandien tai – milžiniškas, šimtus tūkstančių automobilių pasaulio profesionalų kasmet sutraukiantis renginys.
„Lankytojų ir dalyvių skaičius yra sunkiai suvokiamas. Tai tik patvirtina, kad automobilių kultūra Amerikoje – ne laikina mada, o gyvenimo būdas. Kai viską matai gyvai, supranti, kad tai ne šiaip didelė paroda, o vieta, kur gimsta rytojaus tendencijos. Tą mastą, laisvę ir drąsą net sunku nusakyti žodžiais“, – pasakojo Norbė.
Pašnekovo tikinimu, ši patirtis jam tapo įkvėpimo šaltiniu, iš kurio jis pasisėmė naujų idėjų, minčių ir motyvacijas sukurti kažką bent šiek tiek panašaus į eksponatus, matytus gyvai.
Pribloškė mastas
Nors apie „SEMA Show“ N. Daunoravičius žinojo jau seniai – stebėjo reportažus per „YouTube“, domėjosi naujovėmis ir tendencijomis – gyvas apsilankymas šį suvokimą apvertė aukštyn kojomis.
„Kai stebėdavau per ekraną, viskas atrodė vienaip, bet nuvykus ir pamačius gyvai, įspūdis sustiprėjo keliskart. Supratau, kad tai ne šiaip didelė paroda, o išties didžiausias automobilių pramonės renginys planetoje“, – pasakojo jis.
Plieninių žirgų mylėtojų bendruomenė gerokai skeptiškiau priima bandymus elektrifikuoti jų pamėgtas transporto priemones.
„SEMA Show“ šiemet savo dydžiu prilygo kelioms dešimtims futbolo stadionų, kuriuose be perstojo judėjo minios automanų. Salės nuolat buvo pilnos žmonių, migravusių tarp šimtų stendų, kuriuose buvo galima pamatyti, o su savininkų leidimu ir išbandyti įvairiausius superautomobilius. Kai kurių jų vertė siekė net iki kelių milijonų eurų.
Per 230 tūkst. sekėjų „Youtube“ ir per 120 tūkst. sekėjų „Instagram“ tinkle turintis blogeris iš Lietuvos taip pat nepraleido progos pačiupinėti keletą įdomiausių egzempliorių.
Iš parodos – į gatves
Norbei patiko amerikietiškas požiūris į modifikuotus automobilius. Didžioji dalis parodoje matytų egzempliorių legaliai važinėja JAV miestų gatvėmis. Tuo metu Lietuvoje ir visoje Europoje į perdarymus vis dar žiūrima itin griežtai.
„Ten jautiesi laisvas – tiek kaip kūrėjas, tiek kaip vairuotojas“, – sakė jis.
Parodos teritorijoje netrūko ir kvapą gniaužiančių reginių – veikė atskiros zonos drifto (šonaslydžio) pasirodymams, burnouto šou (padangų deginimo ratams prasisukant vietoje), motociklų triukams.
Bendroje erdvėje buvo galima matyti, kaip susitinka skirtingos kartos: senjorai, kurie lenktyniavo prieš daugelį dešimtmečių, iki šiol aktyviai dalyvauja renginyje, todėl visa tai primena gyvą, amžiaus ribų neturinčią automobilių mylėtojų bendruomenę.
Lyg meno kūriniai
Ne mažesnį įspūdį lietuviams paliko ir tai, kad patys įspūdingiausi automobiliai čia neslepiami už stiklų. Jie gyvai išvydo tai, ką daugelis stebi tik ekranuose: vadinamuosius superautomobilius (angl. supercars) ir hiperautomobilius (angl. hypercars).
Superautomobiliai – apie 600–800 arklio galių (AG) turintys sportiniai modeliai, tokie kaip „Ferrari 488 GTB“ ar „Lamborghini Huracan“, iki 100 km/val. įsibėgėjantys vos per maždaug 3 sek.
Hiperautomobiliai – dar aukštesnė lyga, kur galia peržengia 1 000 AG ribą, o technologijos artėja prie „Formulės 1“ standartų. Tarp ryškiausių šios klasės pavyzdžių – „Bugatti Chiron“, „Rimac Nevera“, „Hennessey Venom F5“ ir „Apollo Automobil Intensa Emozione“.
„Šie automobiliai šiandien jau laikomi ne tik transporto priemonėmis, bet ir inžineriniais meno kūriniais, o svarbiausia – jų niekas neslepia garažuose: prieini, apžiūri ir pasijauti tarsi kino filmo herojus“, – dėstė Norbė.
Parodos netikėtumai
Dėmesį į save atkreipė ir restauruoti, šiuolaikiškai modifikuoti klasikiniai automobiliai (angl. restomods). Oficialiame „Toyota“ stende N. Daunoravičius pamatė seną visureigį su visiškai nauju varikliu ir moderniu interjeru – klasika, pritaikyta šiandienai.
Labiausiai iš parodoje matytų automobilių Norbei įstrigo keturvietis „Porsche Cayenne“, pritaikytas važiavimui bekele ir vadinamajam driftui. Taip pat – „Porsche Macan“ su „Audi RS7“ dviejų turbinų V8 varikliu, išvystančiu apie 600 AG, įspūdingi hiperautomobiliai „Apollo Automobil Intensa Emozione“ ir „Hennessey Venom F5“.
Lietuvio simpatijų sulaukė ir prašmatnūs „Bugatti“ modeliai, kurie, nors nėra jo mėgstamiausi, paliko stiprų įspūdį. Akį patraukė ir netikėti sprendimai: BMW Z4 priekinė dalis, sumontuota ant „Toyota Supra“ modelio, senas „Mercedes-Benz 300 SL“, visiškai perdarytas į elektromobilį su „Tesla“ sprendimais – nuo pulto iki vairo ir ekrano, taip pat ekstremalūs burnouto automobiliai, po pasirodymų liekantys be padangų, tarp jų ir legendinis R34.
Skirtumai su Lietuva
N. Daunoravičiaus nuomone, amerikiečiai automobilį dažniau renkasi širdimi, o lietuviai – protu. Tai puikiai matyti lyginant paklausiausias transporto priemones abiejose rinkose.
Lietuvoje vis dar dominuoja praktiški dyzeliniai modeliai, miesto visureigiai, ekonomiški automobiliai. JAV keliuose vyrauja visiška laisvė ir įvairovė. Skirtumas tarp Amerikos ir Lietuvos perdarymo meistrų – taip pat akivaizdus. Lietuvoje dažniausiai keičiama transporto priemonės spalva, ratai, žeminama važiuoklė, o Amerikoje matytos modifikacijos prasideda nuo važiuoklės ir baigiasi smulkiausiais mygtukais salone.
„Ne viskas, ką pamačiau Las Vegaso parodoje, realiai tiktų Lietuvos keliuose – dalis projektų mūsų gatvėse tiesiog nebūtų legalūs. Garantuoju, kad „Autogide“ tokių automobilių skelbimai rinktų milijonus peržiūrų, net jei ne visais būtų galima važinėti kasdien mūsų keliuose. Tačiau tam tikros kryptys, ypač klasikinių automobilių restauravimas ir subtilus modernizavimas, Lietuvoje tikrai turi ateitį“, – įsitikinęs jis.
Elektrifikuotis neskuba
Milane vykusioje didžiausioje pasaulyje motociklų parodoje EICMA gamintojai drąsiai pristatė naujus vidaus degimo variklius, entuziastams skirtus modelius ir važiavimo komfortą gerinančias technologijas.
Italijoje apsilankęs konkurso „Lietuvos metų motociklas“ organizatorius Justas Lengvinas teigė, kad motociklų pramonės tendencijos skiriasi nuo automobilinių. Plieninių žirgų mylėtojų bendruomenė gerokai skeptiškiau priima bandymus elektrifikuoti jų pamėgtas transporto priemones.
Pasak J. Lengvino, į elektrinius variklius daugiau žiūrima kaip į pramogą, tinkamą miesto motoroleriams. Tuo metu dauguma motociklininkų nori jaudulio, todėl čia toliau išgyvenamas vidaus degimo variklių renesansas.
„Nauji motociklai turi vis geresnes pakabas, yra lengvesni, sėdynės – patogesnės. Tačiau dabar dominuoja technologijos: atsiranda automatiniai LED žibintai, adaptyvios greičio palaikymo sistemos. Pavyzdžiui, „BMW GS 1300“ pristatė reguliuojamo aukščio pakabą, kuri labai padeda, kai bandai statyti motociklą ant centrinės kojelės. Tuo metu reikia jį pakelti, o su tokio dydžio motociklu tam reikia daug jėgos. Tuomet BMW, vos prilietus centrinę kojelę, maksimaliai iškelia galinį ratą ir pastatyti motociklą tampa labai lengva“, – pasakojo motociklininkas.
Naujausi komentarai