Lietuvos kelių direkcija skelbia, kad šalies kelių žemėlapyje mažėja vadinamųjų juodų dėmių, kuriose anksčiau būdavo užregistruojama itin skaudžių, kartais sunkiai paaiškinamų automobilių avarijų. Juodosios dėmės žemėlapyje atsiranda remiantis policijos pateikta statistika.
Nelaimės – signalas
Kas ji – juodoji dėmė? Tai toks 500 m kelio ruožas, kuriame per ketverius metus įvyksta ketveri ar daugiau įskaitinių eismo įvykių, kuriuose žūsta arba sužalojami žmonės. Lietuvos kelių direkcija skelbia, kad per pastaruosius šešerius metus juodųjų dėmių Lietuvos keliuose nuolat mažėja. Per 12 metų jis sumažėjo nuo 267 iki 58.
„Juodosios dėmės idėja yra nustatyti tokią vietą kelyje, kur avarijos įvyksta dėl kelio trūkumų, o ne dėl kitų priežasčių“, – aiškino Transporto kelių tyrimo instituto Saugaus eismo grupės vyriausiasis specialistas Andrius Gužys.
„Jeigu yra eismo įvykių koncentracija, vadinasi, toje vietoje kažkas yra negerai, – kolegos žodžius patikslino tos pačios tarnybos vadovas Mindaugas Katkus. – O ar negerai toje vietoje dėl kelio, ar dėl eismo dalyvių įpročių, nustato juodųjų dėmių tyrimas.“
Girtas dviratininkas, važiavęs be atšvaitų, posūkyje nepasirinktas saugus greitis, su vėjeliu lėbaujančiai kompanijai „degalų“ į artimiausią kaimo parduotuvę lekiantis draugas ar magistralę greičiau nei automobilis nusprendęs pereiti pėsčiasis – juodosios dėmės priežastis ar ne?
Patikimas metodas
Juodųjų dėmių tyrėjai aiškina, kad Lietuvoje naudojamas metodas taikomas daugelyje Europos šalių. Jis nėra nei per daug sudėtingas, nei itin patikimas: keturi įskaitiniai eismo įvykiai, ir ta vieta paskelbiama juodąja dėme.
„Ta nuoga statistika labai patikima – keturi eismo įvykiai, užregistruoti policijos, yra neginčytinas dalykas“, – sakė A.Gužys. Taip pat vertinamas avaringumas pagal tos vietos eismo intensyvumą.
Iš pradžių specialistai neišskiria, ar nelaimė vyko dėl kokio girto dviratininko kaltės, nes važiavo viduriu plento be atšvaitų, ar koks nors nelaimėlis miegojo siauro kelio šalikelėje. „Tokie įvykiai taip pat traukiami į statistiką, tačiau mes juos pasižymime atskirai“, – aiškino specialistai.
Būtent todėl Lietuvos kelių žemėlapis atrodo išmargintas juodomis dėmėmis. Tai nėra tyrimo pabaiga. Jos sužymimos ir paskelbiamos viešai remiantis policijos pateikta statistika ir avaringumo koeficientu, o vėliau tęsiamas juodųjų dėmių tyrinėjimas. „Pirmiausia atmetami atsitiktiniai įvykiai, o ieškoma vietų, kur avarijos įvyko dėl kelio netobulumo ar blogai organizuoto eismo“, – sakė A.Gužys.
Nevienodai juodos?
Tik atlikus avaringo kelio ruožo tyrimą galima pasakyti, kodėl ta vieta yra nelaimėlė. Vertinamos avarijų aplinkybės, nuvykus į įvykio vietą, apžiūrima aplinka, kas ten vyksta, kaip vyksta, kaip toje vietoje elgiasi eismo dalyviai: pėstieji ir vairuotojai.
Po šių vertinimų daroma išvada, ar kelio ypatumai lėmė avariją, ar kokie nors kiti veiksniai. „Kelias gali būti nutiestas taip, kad net ir neblaivus eismo dalyvis neturės galimybės susižeisti. Vis dėlto čia tik tolima teorinė galimybė“, – apie tobulą siekiamybę užsiminė M.Katkus.
Tai diskusinis dalykas, tačiau pripažįstama, kad toli gražu ne visos juodosios dėmės yra vienodai pavojingos. „2012 m. buvo nustatyta 14 juodųjų dėmių, kurioms susiformuoti įtakos turėjo eismo įvykiai. Tačiau juose dalyvavo apsvaigę, neturintys teisės vairuoti transporto priemonę vairuotojai“, – statistika rėmėsi M.Katkus.
Jokios mistikos
Juodųjų dėmių tyrėjai atmeta šių vietų mistifikavimą. „Specialisto akimis pažvelgus, dažniausiai matyti, kodėl ta vieta pavojinga“, – aiškino M.Katkus. Pavyzdžiui, visiškai plika, medžiais ar krūmais neapaugusi sankryža laikoma pavojinga. Tai vadinamieji vairuotoją užmigdantys ir budrumo nesuteikiantys trūkumai. Pernelyg geras matomumas neatkreipia vairuotojo dėmesio į sankryžą. Tai, kas paprastam žmogui dažnai atrodo patogu, specialistas vertina kaip blogybę.
Pasak tyrėjų, ganėtinai pavojingas yra ilgas tiesus kelio ruožas ir po to išnyrantis vingis. Dažniausiai jį galima įveikti tame kelyje leistinu greičiu, tačiau ilgas važiavimas tiesiai užmigdo vairuotojo budrumą ir jis dažniausiai ima važiuoti didesniu greičiu nei leistinas. Taip jau išeina, kad posūkis tampa kliūtimi, o kartais ir nelaime lemiančiu vieta. Jeigu vingiai kartotųsi vienas po kito, vairuotojas būtų jiems pasiruošęs.
„Viskas, kas tobulinama keliuose, orientuota į žmogų, kad laiku pažadintų jo dėmesį. Inžinerinės saugumo priemonės keliuose iš esmės skirtos žmogaus psichikai paveikti, kad vairuotojas laiku priimtų teisingą sprendimą“, – aiškino M.Katkus.
Minimas ir Kaunas
Juodųjų dėmių žemėlapyje Kauno apylinkės išsiskiria avaringų vietų gausa. Pasak A.Gužio, tai lemia objektyvios aplinkybės. Kur didelis eismo intensyvumas, bet kokie trūkumai lemia daugiau avarijų. Dideli automobilių srautai apnuogina nesklandumus organizuojant eismą, jo infrastruktūroje ir tai, ko trūksta, kad viskas vyktų saugiai.
Juodųjų dėmių tyrėjai mini: pro Kauną eina „Via Baltica“ magistralė, A1 kelias Vilnius–Kaunas–Klaipėda, kelias Rytai–Vakarai, taip pat Kaunas turi didelę trauką, kaip didelis miestas. Ypač juoda atkarpa nuo Karmėlavos Jonavos link.
„Susideda tarptautiniai maršrutai ir intensyvus vietinis eismas. Kita rimta priežastis – užmiesčio kelio apgyvendinimas – kuo tankiau apgyvendintas užmiestis, tuo didesni pavojai kelyje“, – Kauno apylinkių didelį juodųjų dėmių skaičių vertino specialistas.
Užmiestyje greitis keliuose didesnis – 90 km/val. arba 110 km/val. magistralėse, o tokiose vietose pėsčiųjų ir dviratininkų taip pat gausu, todėl reikia ypatingų sprendimų, kad būtų saugu. Tokia sauga sunkiai pasiekiama ne tik Lietuvoje.
Diegiami patobulinimai
Lietuvos kelių direkcijos duomenimis, pernai rekonstravus avaringiausią apie 8 km ilgio ruožą kelyje Kaunas–Zarasai–Daugpilis, pagerėjo eismo sąlygos tarp Kauno ir Jonavos. Čia rekonstruota kelio danga, įrengtos eismo saugos ir aplinkosaugos priemonės.
Sankryžose su keliais, vedančiais į Išorų, Zatyšių ir Stašėnų gyvenvietes, įrengtas eismo reguliavimas šviesoforais, sankryžų matomumui pagerinti įrengtas apšvietimas. Dėl šių patobulinimų pastebimas juodųjų dėmių nykimas šioje kelio atkarpose.
Šiemet bus pradėtas įgyvendinti Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas projektas „Eismo saugos ir aplinkosaugos priemonių diegimas, III etapas“. Jį įgyvendinant bus rekonstruota 19 sankryžų ir nutiesti penki pėsčiųjų ir dviračių takai, kurių bendras ilgis sudarys 9 km.
Taip pat bus įrengtos dvi požeminės pėsčiųjų perėjos valstybinės reikšmės magistraliniame kelyje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda prie Lazdėnų ir Karčiupio gyvenviečių, kurios pagerins vietinių gyventojų eismo sąlygas.
Tykantys pavojai
Iki šiol daugiausia juodųjų dėmių yra kelio Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda ruože tarp Šilutės ir Klaipėdos, kelio Kaunas–Zarasai–Daugpilis ruože tarp Kauno ir Jonavos ir magistralėje „Via Baltica“. Tikimasi, kad dėl atliekamų rekonstrukcijos darbų ir diegiamų eismo saugos priemonių ši situacija jau artimiausiais metais turėtų gerėti.
2012–2013 m. bus vykdoma apie 13 km ilgio „Via Baltica“ ruožo ties Pasvaliu rekonstrukcija, per kurią planuojami sankryžų rekonstrukcijos ir dviejų lygių pėsčiųjų perėjų įrengimo darbai. Kelyje Šilutė–Klaipėda šiemet planuojama rekonstruoti dvi pavojingas sankryžas Vilkyškių miestelyje, diegti kitas eismo saugos priemones šiame kelyje esančių miestelių teritorijose ir jų prieigose.
Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose numatoma rekonstruoti 32 pavojingas sankryžas, nutiesti 13 pėsčiųjų ir dviračių takų ruožų. Avaringuose kelių ruožuose, kur artimiausiu metu nėra galimybės atlikti esminių rekonstrukcijos darbų arba tai ilgai užtruktų, bus diegiamos greito poveikio eismo saugos priemonės: greitį mažinančios priemonės, įrengiamos greičio švieslentės, saugumo salelės, pėsčiųjų perėjos, kelio ženklai. Konkrečios priemonės bus taikomos atsižvelgiant į kelio parametrus ir juodojoje dėmėje įvykusių avarijų priežastis bei pobūdį, kelio aplinką.
Kadangi juodųjų dėmių kasmet mažėja, prognozuojama, kad maždaug 2016–2017 m. jų gali likti mažiau negu 10.
1,7 mln. litų – tiek, Lietuvos kelių direkcijos duomenimis, valstybei kainuoja kiekvienas eismo įvykyje žuvęs asmuo.
Juodųjų dėmių statistika
2006 m. – 267
2007 m. – 247,
2008 m. – 225,
2009 m. – 178,
2010 m. – 135,
2011 m. – 87.
Lietuvos kelių direkcijos duomenys
Naujausi komentarai