Pereiti į pagrindinį turinį

Kas gresia, jei gaudami ar keisdami vairuotojo pažymėjimą nuslėpsite ligas?

Paskutiniu metu netrūko skaudžių avarijų, nutikusių sutrikus vairuotojų sveikatai. Medikai įspėja, kad ypač pavojinga, kai vairuotoją ištinka epilepsijos priepuolis, diabeto komplikacijos ar infarktas. Deja, sunkias ligas, gaudami vairuotojo pažymėjimą, kai kurie vairuotojai linkę nutylėti. Kas už tai gresia jiems ir prie to prisidėjusiems medikams?

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Pastaruoju metu fiksuojama vis daugiau atvejų, kai dėl sveikatos sutrikimų į itin pavojingas situacijas patenka ne tik patys vairuotojai, bet ir kiti eismo dalyviai.

Štai Klaipėdoje sutrikus 54-erių vairuotojo sveikatai maršrutinis autobusas nuvažiavo nuo kelio ir trenkėsi į medį. Vairuotojas atsidūrė reanimacijoje, o keturi nepilnamečiai keleiviai – ligoninėje.

Kito sostinėje autobusą vairavusio vyro medikams išgelbėti nebepavyko. 62-ejų vairuotojas prarado sąmonę ir kliudė du autobusus. Laimei, daugiau žmonių nenukentėjo.

Ne per seniausiai greitosios pagalbos automobilis skubėjo ir į nelaimės vietą netoli Panevėžio. Sušlubavus vairuotojo sveikatai, nevaldomas „Ford Galaxy“ kelio vingyje kliudė ženklą ir nuskriejo tiesiai į laukus. Prie vairo sukniubusio vyriškio gydytojams atgaivinti nebepavyko. Kartu važiavusi keleivė patyrė stuburo sumušimus.

Epilepsija, sunkus cukrinis diabetas, širdies ritmo sutrikimai – specialistai vardija ligas, dėl kurių greitai sulėtėja vairuotojo reakcija arba net netenkama sąmonės.

„Nukritus cukraus kiekiui kraujyje, žmogų gali ištikti koma. Arba atvirkščiai – kai padidėja gliukozė, taip pat panyrama į komos būseną, prie vairo prarandama sąmonė. Taip vairuotojas tampa labai pavojingas kitiems eismo dalyviams“, – įspėja šeimos gydytojas Valerijus Morozovas.

Nukritus cukraus kiekiui kraujyje, žmogų gali ištikti koma. Arba atvirkščiai – kai padidėja gliukozė, taip pat panyrama į komos būseną, prie vairo prarandama sąmonė.

Neprognozuojamai kelionė baigtųsi insulto ištiktam vairuotojui.

„Gali būti labai lengvi simptomai, kurių gali nepastebėti, bet tai gali atvesti iki mirties. Tai pakankamai greitai išsivystantis dalykas, bet to, deja, niekaip nenuspėsi“, – tęsia gydytojas.

O štai sergant lėtinėmis ligomis riziką vertinti įmanoma. Tačiau medikai sako, kad daug kas priklauso nuo tokius negalavimus turinčio vairuotojo: jei lėtinė ilga prastai kontroliuojama vaistais ar žmogus išvis nesigydo, ilgainiui į simptomus nebekreipiama dėmesio. O tada – lauk bėdos.

„Šioks toks galvos svaigimas, skausmas, greitas širdies plakimas, prakaito pylimas, ūžimas ausyse jiems gali būti įprasti dalykai, kuriuos jaučia, pavyzdžiui, dešimt metų. Būklei pradėjus blogėti jie į tai neatkreipia dėmesio“, – rizikas vardija V. Morozovas.

Ar sveikata tikrinama ne per retai?

Įvykiai, kai vairuotojo ligos paūmėjimas kelyje baigiasi arba vos nesibaigia tragiškai, kelia klausimą: ar vairuotojų sveikata tikrinama tinkamai ir ne per retai?

Pagal esamą tvarką, vairuotojai mėgėjai iki 55 metų sveikatą privalo tikrintis kartą per dešimtmetį; nuo 56-erių iki 69-erių – kartą per penkerius metus; nuo 70-ies iki 79-erių – kartą per dvejus metus; vėliau – kartą per metus. Profesionalai sveikatą privalo tikrintis kas dvejus metus. Klausimas, ar tokie terminai tinkami? Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė sako, kad diskusijos dėl to verda nuolatos.

„Prieš trejus metus buvo kilę diskusijų, kad tokių patikrinimų visiškai nereikia, kad vairuotojų mėgėjų sveikata apskritai nebūtų tikrinama“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Edita Bishop.

Visgi tokie svarstymai realybe netapo, o jau visai netrukus, atsižvelgiant į Europos Sąjungos (ES) direktyvą, bus išplėstas tam tikrų ligų sąrašas, kai vairuotojų sveikata privalės būti tikrinama nuodugniau.

„Tas sąrašas išplečiamas, kad daugiau dėmesio būtų atkreipta į tam tikrus susirgimus ir kad būtų gydytojų specialistų išvados, ar gali vairuoti, ar negali esant tam tikroms būklėms“, – aiškino E. Bishop.

Esant konkretiems susirgimams, nurodytiems sąraše, žmogus bus siunčiamas kardiologo konsultacijai, jei yra širdies problemų, arba neurologo – jei, pavyzdžiui, yra turėjęs insultą.

Kaip ir anksčiau, taip ir vadovaujantis naująja tvarka, gydytojui bus paliekama teisė nuspręsti individualiai: leisti vairuoti, drausti ar apriboti.

Visiškai draudžiama vairuoti asmenims, sergantiems silpnaprotyste arba demencija. Tačiau pasitaiko atvejų, kai kelias vairuoti neužkertamas net ir esant ypač sunkiems susirgimams.

„Pavyzdžiui, jei epilepsija nustatyta ką tik, mes negalime prognozuoti, kada kils priepuolių. Bet jei taikomas gydymas ir žmogus ilgai neturėjo jokių priepuolių, tada jam galima leisti vairuoti“, – aiškino šeimos gydytojas V. Morozovas.

Tiesa, tokį sprendimą priima ne vienas gydytojas, o artimiausias vizitas pas medikus numatomas tikrai ne po dešimties metų.

„Tikrai yra buvę atvejų, kai duodavome leidimą vairuoti ir trims mėnesiams, ir pusei metų, kai yra tam tikros ligos, kurios šiuo metu stabilios, bet nežinome, kaip bus po pusės metų“, – teigė V. Morozovas.

Medikai informuoja pareigūnus

Vairuoti susirgus ar pavargus draudžia Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, o jo „raidės“ laikosi ir policijos pareigūnai.

„Policijai yra suteikta teisė pagal Policijos įstatymą nušalinti tokius vairuotojus, neleisti jiems vairuoti dėl sveikatos būklės. Vėlgi tas nuovargio ar sveikatos būklės nustatymas... Turi įvertinti, kalbėti su vairuotoju“, – sakė Rytis Vosylius, Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus viršininkas.

Pasak jo, pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą tvarką yra galimybė vairuotoją siųsti į priešlaikinį sveikatos patikrinimą.

Įprastai apie draudimą asmeniui vairuoti dėl tam tikrų sveikatos sutrikimų medikai informuoja policiją, ši – „Regitrą“, ir vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra sustabdomas. Vis dėlto pasitaiko atvejų, kad asmuo, žūtbūt siekdamas gauti vairuotojo pažymėjimą, apie savo sveikatos sutrikimus medikams nutyli.

„Taip, yra buvę. Žmogų ištiko epilepsijos priepuolis, buvo atimta teisė vairuoti, bet pacientas sugalvojo už savaitės nueiti pas kitą daktarą, galvojo, kad gal praslys. Ir nenurodė, kad yra buvęs priepuolis“, – atvejį prisimena V. Morozovas.

Kas nutiktų, jei prie šio vairuotojo „plano“ prisidėtų medikas, jei apie pavojingus paciento negalavimus žinotų, bet pažymą vis tiek išduotų?

„Priklauso nuo to, kaip atrodė ta apgavystė. Galimai tai galėtų būti ir sukčiavimas, ir dokumentų padirbinėjimas. Nes realiai tai yra dokumentų klastojimas. Už tai Baudžiamajame kodekse numatyta ir atsakomybė, ir tam tikrais atvejais laisvės atėmimas“, – įspėja advokatas Arnas Paliukėnas.

Medikai dabartinę tvarką kritikuoja – esą dėl stringančio bendro registro apie migruojančių pacientų lėtines ligas jie gali net nesužinoti. Telieka pasikliauti paciento atsineštais išrašais, vykdoma patikra ir vairuotojo pildoma garbės deklaracija, kurioje asmuo turėtų iškloti visą tiesą apie savo sveikatą. Gydytojai pasakoja apie kuriozinius atvejus, kai, pavyzdžiui, jau atliekant kardiogramą matyti, kad vairuotojo vadinama garbės deklaracija ir reali sveikatos būklė skiriasi kaip diena ir naktis.

Faktas, kad sveikatos patikrinimas užima laiko. Ne paslaptis, kad, taupydami laiką ir vengdami popierizmo, kai kurie vairuotojai gudrauja ir dalijasi patirtimi, kaip „prasisukti“ lengviau.

Nauja vairuotojų sveikatos tikrinimo tvarka labiausiai palies širdies ir kraujagyslių ligomis sergančius asmenis. Anot specialistų, vairuotojo pažymėjimai jiems bus išduodami arba atnaujinami išskirtiniais ir kompetentingų specialistų pagrįstais atvejais.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų