Per metus Kauno automobilių turguje parduodamų mašinų sumažėjo perpus, lankytojų – dar daugiau. Išlikę pardavėjai šiaip ne taip suduria galą su galu, tačiau žino, kad vasarą bus dar blogiau.

Verslas ritasi žemyn

Daug metų Kauno automobilių turgus plėtėsi milžiniškais tempais. Sparčiai daugėjo atvežamų automobilių, kurie greitai užimdavo vis atsirandančias naujas prekybos vietas. Kai tik atrodydavo, kad turgus sprogs nuo mašinų gausos, jį valdančios bendrovės praplėsdavo savo valdas. Turgaus savininkai jį drąsiai ėmė vadinti didžiausia nenaujų automobilių aikštele Europoje. Tačiau prieš gerus metus automobilių verslas pradėjo sparčiai trauktis.

Vienos turgų valdančios bendrovės "Varanas" direktorius Valentinas Naujanis teigia, kad padėtis išties nėra tokia bloga, kaip gali atrodyti po ilgesnės pertraukos į turgų užklydusiam ir buvusios automobilių gausos pasigedusiam pirkėjui. Jo manymu, rinka yra nusistovėjusi, atkrito tie, kurie į ši verslą žiūrėjo nerimtai, o likusieji pradėjo atsakingiau rinktis parduodamą prekę. Pasak direktoriaus, automobilių prekyba nebėra tokia pelninga, tačiau prisitaikiusieji išgyvens ir greitai ateisiančiais dar blogesniais laikais. V.Naujaniui pritaria ne visi.

"Plėtėsi, plėtėsi turgus, tokias aikštes turėjo, bet nuo liepos čia bus galima futbolą žaisti", – ranka numojo senas automobilių prekybos vilkas Valdas.

Dings ir baltarusiai

"Baigiasi verslas. Daugiau nei metus merdėja, o perspektyvos visai liūdnos. Užsidarys turgus", – Valdui pritarė Artūras.

Jis ir artimiausi jo bičiuliai su turgumi pergyveno visus naudotų automobilių prekybos pakilimus ir nuosmukius. Artūras matė, kaip automobilius šluote šluoja rusai ir kazachai, matė kaip jie išėjo ir nebegrįžo. Negrįžtamai nuo birželio išeis ir dabartiniai daugiausiai nuperkantys klientai – baltarusiai.

Baltarusija prisijungė prie Rusijos ir Kazachstano muitų sąjungos ir ims taikyti tuos pačius muitų tarifus. Naudotiems automobiliams muitas Baltarusijoje išaugs bene labiausiai. Pavyzdžiui, už mažiau nei penkerių metų senumo automobilio įvežimą, kurio darbinis variklio tūris yra 2,3 l, teks mokėti apie 6 tūkst. eurų, už senesnį – daugiau 11 tūkst. eurų.

Žinoma, kad baltarusiai į Lietuvą automobilių nebevažiuos, todėl nemažai jų dabar elgiasi taip, kaip paskutines dienas Lietuvoje leidę kazachai – apsistoja Kaune ir kiauras dienas ieško automobilių, kuriuos siunčia prie sienos.

"Žinoma, kad po pusmečio nebeatvažiuosime. Bus per brangu", – lietuvių būgštavimus patvirtino šeštadienį turguje vaikštinėję du nekalbūs ūsuoti baltarusiai.

Mena rekordines dienas

Net ir suaktyvėję baltarusiai turguje senų gerų laikų nesugrąžino. Per metus ne tik kainos gerokai nukrito, bet ir pirkėjų sumažėjo daugiau nei perpus.

"Mano pardavimo rekordas – 27 mašinos. Bet taip buvo prieš kelerius metus. Dabar devynių per mėnesį neparduodu", – skundėsi Artūras.

Su Artūru stoviniavusių vyrų kolegos rekordas nė kiek nestebina – visiems buvo geri laikai. Nebūdavo gaila lietuviui parduoti mašinos pigiau, nei už ją buvo mokėta, nes buvo aišku, kad bus galima atsigriebti pardavus mašiną užsieniečiui, o pigiau pardavus ir laiko sugaištama mažiau, tad kitą dieną galima apsukti vilkiką ir traukti į Vakarus naujų prekių. Dabar ir lietuviai, ir užsieniečiai pirkėjai nebe tie. Baltarusiai labai derasi ir ieško kuo pigesnių prekių. Todėl jiems pelningai parduoti mašinas sunku. Lenkai neblogi klientai, bet jų per mažai, kad sugebėtų sukurti pasiūlą atitinkančią paklausą. Bet lenkai vis dar važiuos ir važiuos, nes daug kam iš jų į Kauną važiuoti ne tik arčiau, bet čia ir mašinų jie randa pigesnių nei Vokietijoje.

"Vokietijoje vienos mašinos pigiau nenusipirksi. Reikia imti dešimt, tada pardavėjas pritaikys nuolaidą. Kitaip ten neverta važiuoti", – aiškino Ričardas.

Ieško naujos veiklos

Visiems pardavėjams striuka, tačiau verslas dar po truputį juda. Vietos rinkoje vis dar randa ir mašinų perpardavinėtojai, tačiau smulkių, po vieną ar du automobilius pardavinėjančių prekiautojų dienos turguje gali būti suskaičiuotos. Praėjusią vasarą iš užsienio į Lietuvą grįžęs raseiniškis Gytis tikėjosi įsitvirtinti tėvynėje, tačiau jokių kitų darbų nerado, o smulkaus automobilių verslo vos duonai užtenka.

"Koks čia verslas. Bet nėra daugiau ką dirbti. Reikės vėl į užsienį važiuoti", – nedžiūgavo parduodamą mašiną blizginęs Gytis.

Vyrui parduoti mašiną bus nelengva. Jis parduoda tik vieną automobilį, todėl nuolaidomis švaistytis negali, be to, ir jo parduodama prekė nėra pati populiariausia. Pardavėjo blizginta "Chevrolet Matiz" labai traukia akį ir stovi geroje vietoje, tačiau ji populiarumu niekada neprilygs "Audi" ar "Volkswagen" markių automobiliams.

"Ką ten apie tuos perpardavinėtojus kalbėti, jei mes, daug automobilių atsivežantys ir visus mokesčius mokantys neišsilaikome", – kalbėjo Artūras.

"Blogai ne tik mums. Automobilių verslas buvo vienas didžiausių Kaune. Apie jį sukosi šimtai remontininkų, detalių pardavėjų. Dabar viskas stoja", – ranka numojo ir cigaretę prisidegė Ričardas.

Vyrai nenoromis, bet jau svarsto, kokio kito užsiėmimo paieškoti. Jie su pavydu kalba apie tuos, kurie pastebėję griūvančią automobilių prekybos rinką Lietuvoje praplėtė savo veiklos sferą. Daug lietuvių užsienyje perka automobilius ir veža juos į kitas užsienio šalis. O paskutinis mados šauksmas – Vokietijoje nupirktą automobilį parsivežti į Lietuvą, čia sutvarkyti ir vežti parduoti atgal į Vokietiją.

"Tai pagrindinis verslas dabar", – žinovo balsu tarė ir patikinimui galva palingavo Valdas.

Turgų gelbės čekai?

Vis dėlto V.Naujanis sako, kad padėtis dar nėra tokia bloga, kokia gali pasirodyti. Blogiausius laikus automobilių pardavėjai išgyveno prieš gerus metus. Pardavimas visiškai sustojo, o buvo prisipirkta daug ne pačios pigiausios technikos, kurią reikėjo kažkaip iškišti. Dabar prekybos ritmas nusistovėjęs. Pardavėjai nebeveža paklausos neturinčių automobilių. Dabar automobilių perpus mažiau, tačiau nebėra taip ilgai užsistovėjusių. Be to, sunkūs metai atbaidė perėjūnus, kurie imasi to, kas tuo laiku duoda daugiausiai pelno.

"Šiandien iki pietų iš aikštelės, į kurią įleidžiami tik lengvieji automobiliai, išvažiavo 88 mašinos. Maždaug 90 proc. jų bus parduota. Skaičiai nėra labai blogi", – kalbėjo V.Naujanis.

Tačiau "Varano" direktorius pripažįsta, kad vasaros laukia su nerimu, bet tikisi, kad ilgai šventa vieta tuščia nebus.

"Kai dingo rusai, atsirado kazachai, dingo kazachai, atėjo lenkai. Tikimės, kad ir po baltarusių kažkas ateis. Gal čekai. Buvo jie jau atvažiavę pas mus ir visas "Škodas" iškart supirko", – pasakojo V.Naujanis.

Pasak turgaus prekiautojų, lietuvių automobilių pirkėjų įpročiai per sunkmetį nepakito. Kol pirkėjas iš Lietuvos išsirenka automobilį, pardavėjui daug nervų sugadina. Su pirkėju aplink automobilį gali tekti vaikščioti valandą ar daugiau, vėliau važiuoti pasivėžinti, į servisą patikrai. Be to, neskubantys mašinos pirkti lietuviai pačių geriausių iš Vakarų vilkikais atkeliaujančių prekių neretai net nepamato. Dar nenukeltas nuo vilkiko jas nuperka apsukresni pirkėjai iš Rytų. Be baltarusių, Kaune dar yra vienas kitas kirgizas ir tadžikas.