Aplinkos ministro įsakymu priimtame tvarkos apraše numatyta, kad prašymus dėl kompensacijų už mažiau taršaus automobilio įsigijimą galima teikti tik per Aplinkos projektų valdymo agentūros informacinę sistemą, išskyrus atvejus, kai sistema laikinai neveikia. Prašymą už transporto priemonės savininką gali pateikti ir kitas asmuo, tačiau tam reikalingas notaro įgaliojimas.

Skundą pateikęs pareiškėjas rašė, kad tokia tvarka yra palanki tik išmaniąsias technologijas įvaldžiusiems asmenims ir jis, būdamas vyresnio amžiaus, nesinaudodamas el. bankininkyste bei neturėdamas el. parašo, be papildomų išlaidų kompensacijų paslauga pasinaudoti negali. Pareiškėjo įsitikinimu, dauguma garbaus amžiaus žmonių turi taršius automobilius ir nesinaudoja kompiuteriais, todėl yra pažeidžiamos jų teisės pateikti prašymą kitu jiems priimtinu būdu.

Lygių galimybių kontrolierė kreipėsi į Aplinkos ministeriją bei Aplinkos projektų valdymo agentūrą prašydama motyvuotai paaiškinti, dėl kokių priežasčių buvo nustatyta tokia prašymų pateikimo tvarka. Taip pat paprašyta nurodyti, ar asmenys, patvirtinę savo tapatybę asmens dokumentu, gali prašymus pateikti raštu bei gyvai atvykę į prašymo pateikimo vietą. Gautuose atsakymuose buvo pažymėta, kad informacinės sistemos naudojimas buvo pasirinktas kaip pirmenybinis prašymo teikimo būdas, nes tuomet prašyme nurodyta informacija gali būti automatiškai patikrinama „Regitros“, „Transekstos“ ir kitose duomenų bazėse, paprastėja kompensacijų išmokėjimo procedūra.

Agentūros teigimu, susidūrę su problemomis, klientai visada gali kreiptis elektroniniu paštu arba iš anksto susitarti dėl vizito, kurio metu specialistai maloniai atsakys į klausimus bei padės suvesti duomenis į sistemą. Kadangi pareiškėjas nei raštu, nei elektroniniu paštu nesikreipė dėl reikalingos papildomos pagalbos, šios jie suteikti negalėję. Tačiau pareiškėjas, paprašytas papildyti skundo aplinkybes, pateikė savo sūnaus susirašinėjimą su Agentūros atstovais elektroniniais laiškais bei patikslino, kad konsultavosi ir telefonu.

„Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje 2017 m. net 33 proc. 55-64 metų amžiaus asmenų niekada nebuvo naudojęsi kompiuteriu. Tarp priklausančių 65-74 metų amžiaus grupei tokių buvo dar daugiau, o apie vyresnių nei 74 metų amžiaus žmonių naudojimąsi kompiuteriu duomenys nė nepateikiami. Remiantis šiais duomenimis bei kita statistika galima daryti išvadą, kad nemažai daliai vyresnio amžiaus asmenų kyla iššūkių pasinaudoti tik elektroniniu būdu teikiamomis paslaugomis, nenumatant alternatyvos patvirtinti savo tapatybę.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad Agentūros interneto svetainėje nėra informacijos apie teikiamą pagalbą pildant prašymus kompensacijai gauti, o pareiškėjo sūnus konsultacijų metu taip pat nebuvo apie tai informuotas.

Lygių galimybių įstatymas įpareigoja valstybės ir savivaldybių institucijas pagal kompetenciją teisės aktuose įtvirtinti lygias teises ir galimybes visiems asmenims, nepaisant jų amžiaus bei kitų įvardytų požymių. B. Sabatauskaitė nustatė, kad Aplinkos projektų valdymo agentūra, nesudariusi galimybių gauti paslaugas kitokiais nei elektroniniais būdais, netiesiogiai diskriminavo vyresnio amžiaus asmenis ir pažeidė jų teisę naudotis jiems reikalingomis paslaugomis lygiaverčiai su kitais žmonėmis.

Kontrolierė kreipėsi į Aplinkos ministeriją ir pasiūlė pakeisti tvarkos aprašo nuostatas, sudarant galimybę teikti prašymus kompensacijai gauti ir kitais būdais, pavyzdžiui, atvykus į Agentūrą, paštu ar pan. Agentūrai ir Aplinkos ministerijai rekomenduota viešai ir aiškiai pateikti informaciją apie neelektroninius prašymo teikimo būdus, įskaitant ir informaciją apie Agentūros pagalbą teikiant prašymus.