Automobilių bandymuose dalyvavo Vilniaus dailės akademijos (VDA) Grafinio dizaino katedros vedėja, profesorė Aušra Lisauskienė, penkerius metus „Lamborghini“ dizainerių komandoje dirbusi Lina Ginkutė ir lygiai prieš metus prestižinį „Red Dot Design“ apdovanojimą už futuristinio „Porsche Type 64“ prototipą gavęs Tomas Jankauskas.

Didžiosios kompromisų paieškos

Nuo 14 metų tėčio automobilį vairavusi Aušra teigia, kad viena svarbiausių dizainerių misijų – estetiką sujungti su praktiškumu.

„Ribotoje erdvėje būtina išdėstyti svarbiausius valdymo įrankius taip, kad jie neblaškytų dėmesio, būtų patogūs ir paverstų vairavimą maloniu procesu. Net ir genialios inžinierių idėjos bus pasmerktos, jei dizaineriai jų „nenušlifuos“ ir nesuteiks maksimaliai patrauklios formos. Šios stovyklos dažnai kariauja viena su kita, o kompromisų paieškos būna gan skausmingos. Todėl labai svarbu laiku užčiuopti ir teisingai interpretuoti automobilininkų lūkesčius – negalima nei pernelyg toli pabėgti, nei pernelyg atsilikti, nes abiem atvejais tokie projektai būna pasmerkti“, – pastebėjo A. Lisauskienė. 

Profesorė atkreipė dėmesį į automobilių centrinėje konsolėje sulig kiekvienu nauju modeliu vis labiau įsigalinčius planšetinius kompiuterius, leidžiančius atsisakyti daugybės tradicinių mygtukų ir konfigūruoti darbinę aplinką pagal individualius poreikius.

„Šia prasme automobiliai panašėja ir daugeliu atvejų skiriasi tik meniu valdymo algoritmai bei grafinis apipavidalinimas – vienuose modeliuose jis labiau intuityvus, aiškiau suvokiamas, kituose kiek įmantresnis ir reikalaujantis pripratimo. Tačiau tendencijos labai panašios“, – teigė grafinio dizaino ekspertė. 

Komentuodama šiųmetinio konkurso „Metų automobilis 2017“ dalyvių eksterjero ypatumus A. Lisauskienė akcentavo konstruktorių pastangas kurti galingos ir universalios technikos įspūdį. Būtent todėl krosoverių pasiūla ir įvairovė pati didžiausia.

„Individualumą ir priklausymą tam tikro prekinio ženklo šeimai stengiamasi pabrėžti „žaidžiant“ su žibintais: jų formos tampa sunkiai nusakomos, tačiau lengvai atpažįstamos, o drauge padedančios geriau atlikti tiesioginę funkciją – maksimaliai daug informacijos išplėšti iš tamsos“, – pastebėjo Lietuvos žurnalistų autoklubą konsultavusi profesorė.

Savo simpatijas dizaino ekspertė atidavė „Toyota C-HR“, pabrėždama japonų dizainerių drąsą bei harmoniją tarp vidaus ir išorės. 

Reveransas funkcionalumui

Paskutinius penkerius metus dirbusi „Automobili Lamborghini“ Lina Ginkutė šią vasarą grįžo į gimtinę ir prisijungusi prie jaunųjų profesionalų programos „Kurk Lietuvai“ siekia Lietuvoje užkurti automobilių komponentų gamybą. Ši iniciatyva, be abejonės, verta atskiro pasakojimo, todėl kol kas pasakysim tik tiek, kad nuoširdžiai tikim ambicingos misijos sėkme, nes viskas, ko imasi 27-erių šiaulietė, stebuklingu būdu pavyksta beveik tobulai.

Kad tai ne tušti pliauškalai, pats už save kalba Linos realizuotų projektų sąrašas – drauge su saujele kolegų ji sukūrė tokius technikos stebuklus, kaip „Aventador LP700-4 Roadster“, „Huracan LP610-4 Spyder“, „Veneno Roadster Concept“, „Urus concept“ ir dar keliolika superautomobilių modelių bei jų versijų. Po studijų Paryžiuje pradėjusi dirbti prestižinėje kompanijoje Lina būdama ne tik pati jauniausia, bet ir vienintelė mergina poros dešimčių dizainerių kolektyve, sugebėdavo dvigubai vyresnius kolegas įtikinti rinktis jos siūlomus sprendimus.

„Lamborghini“ buvau atsakinga už spalvų ir medžiagų parinkimą ir ką tik suprojektuotų, visiškai „plikų“ superautomobilių apvilkimą jomis. Taip pat projektavau automobilių apdailą ir kitas detales, turėjau sukurti bendrą dizaino harmoniją. Kūriau tiek automobilių salono, tiek išorės elementus, todėl ir Lietuvos „Metų automobilio“ bandymų sesijose stengiausi panagrinėti ir palyginti interjero sprendimus. Mano manymu, čia sėkmingiausiai padirbėjo „Peugeot“ meistrai, todėl krosoveriui 3008 skyriau daugiausia balų. Antroje vietoje „Alfa Romeo Giulia“, o trečioje „Toyota C-HR“, – vardijo L. Ginkutė.  

Pašnekovė prisipažino, kad į sąvoką „geras dizainas“ įdeda šiek tiek kitokia prasmė, nei mano daugelis automobilių mėgėjų, dažnai dizainą painiojančių su stilistika. 

„Vykęs dizainas visų pirma užtikrina nepriekaištingą daikto funkcionalumą, o tik po to siunčia žinutę apie priklausomybę tam tikrai šeimai. Jei daiktas bus viso labo gražus, proporcingas ir originalus, toli nenuvažiuosi“, – akcentavo talentingoji kūrėja.

Kur išgaruoja prototipų drąsa?

Viename „Toyota Europa“ padalinių Švedijoje šiuo metu dirbantis tituluočiausias mūsų šalies automobilių dizaineris Tomas Jankauskas, dalindamasis įžvalgomis, kur link evoliucionuoja ši pramonės šaka, akcentavo dar kitus dalykus.

„Šiuo metu automobilių industrija keičiasi kaip niekada radikaliai – artėja autonominių mašinų era, o žmonės vis dažniau į automobilį žiūri kaip į vadinamojo „car sharing“ programos dalį. Senasis modelis: nusipirkti gabalą geležies ir vairuoti su juo nuo taško „A“ iki „B“, panašu, vartotojams nebetinka. Neatsitiktinai tiek daug šios srities startuolių nematėm nuo pat automobilio gimimo laikų. O ir patys gamintojai dažnai renkasi „sausas“ techologines parodas, tokias kaip „CES Las Vegas“, bet ne senuosius Paryžiaus ar Tokijo autosalonus, – dėsto T. Jankauskas. – Tas labai gerai atsispindi ir automobilių dizaino strityje. Jau nebeužtenka sukurti  patrauklų automobilį, nes kad ir koks tobulas būtų kėbulas, technologijos yra svarbiau. Kad yra būtent taip, iliustruoja senųjų Italijos dizainerių ateljė „Bertone“ ar „Pininfarina“ likimas. Kažkada buvusios lyderėmis dabar akivaizdžiai nublanko prieš technologijų kompanijas, kurios kuria už išmaniuosius telefonus protingesnius automobilius. Dabar dizainas turi apjungti ne tik formą su funkcija, bet ir technologijas bei vartotojo partirtis“.

Konkurso „Metų automobilis“ dizaino nominacijos finalininkus Tomas išrikiavo tokia tvarka: „Alfa Romeo Giulia“, „Toyota C-HR“ ir „Peugeot 3008“.

„Giulia“ yra vieno mano pirmųjų automobilių dizaino mokytojų – Andrea Loi kūrinys. Nors ir kontraversiškas dizainas, tačiau „Alfa“ dvasia yra išlaikyta. Skirti pirmosios vietos „Toyota“ negaliu, nes tokiu atveju greičiausiai būčiau apkaltintas šališkumu. Todėl nuoširdžiai sveikindamas savo kolegas iš Nicos studijos, skyriau jiems mažesnį balą. Be to, mano galva su kai kuriomis C-HR detalėmis buvo kiek persistengta. Kai išvydau konceptą „gyvą“ buvau kiek pozityvesnis, tačiau serijinis modelis pasirodė su kai kuriais nenušlifuotais kampais. „Peugeot 3008“ prototipas taip pat buvo labai įspūdingas, tačiau kaip ir visada, ant konvejerio užkeltai versijai buvo kiek pataupyta“, – sakė T. Jankauskas.