Esant tokiems šalčiams neveikia jokie įprasti mechaniniai komponentai, užšąla benzinas ir net metalas lūžta. Kad kasdienis Karolio motociklas galėtų dirbti atšiauriausiomis sąlygomis jam buvo atlikta per 40 patobulinimų.

Misija – nesušalti

K.Mieliauskas į atšiauriausią kelionę leisis 2008 m. gamybos vieno cilindro "Yamaha XT660Z Tenerre" motociklu. Nuotykių ieškotojas sako, kad apie naują, modernų ir komfortišką plieninį žirgą jis nė negalvojo ir užsispyrė keliauti tuo pačiu motociklu, kuriuo apvažiavo kone visą Europą, Aziją, kuriuo praėjusią žiemą važinėjo užšalusiu Baikalo ledu. "Aš noriu keliauti su kuo labiau man pažįstama technika. Dėl to ir pasirinkau savąjį 2008 m. gamybos motociklą. Svarbu sėdėsena, prie kurios esu pratęs, svarbu, kad saugiai jausčiausi jį vairuodamas, jusčiau sukibimą su kelio danga", – aiškino K.Mieliauskas.

Kad apsisaugotų nuo kaulus stingdančių šalčių, Karolis kelionės metu važiuos apsivilkęs bent šešis atšiauriausioms oro sąlygoms pritaikytų drabužių sluoksnius. Vis tik –40, –50 ar net didesnis šaltis pavojingas ne tik žmogaus kūnui, bet ir mechaniniams komponentams. Sibire nesutiksite standartinio, nepatobulinto automobilio, mat esant tokiai temperatūrai gali užšalti net benzinas, alyva, metalas sustingsta taip, kad gali sutrūkti it stiklas, tad ir motociklui reikėjo tam tikro paruošimo.

Svarbūs pakeitimai

"The coldest ride" kelionės technikas Jurgis Dzvonkus suskaičiavo, kad per kelias savaites "Yamaha" motociklui atliko per keturias dešimtis įvairiausių modifikacijų. "Svarbiausia, kad technika veiktų tokiame šaltyje. Iš stiklo pluošto specialiai šiam motociklui pagaminome variklio skydus, į juos įdėjome papildomą izoliacinę medžiagą, kad variklis gebėtų išlaikyti darbinę temperatūrą. Taip pat sumontavome temperatūros daviklį, kad ją galėtume sekti realiu laiku. Į variklį pilsime taip pat nestandartinę, o labai skystą alyvą, pritaikytą atšiaurioms sąlygoms. Skysta alyva bus užpildyti ir amortizatoriai, tad tikimės, kad jie bent šiek tiek veiks spaudžiant Sibiro speigui", – didžiausius pokyčius įvardijo J.Dzvonkus.

Kelionės iš Jakutsko į Oimiakoną metu motociklas bus apautas dygliuotomis "Mitas" motociklų padangomis. Komanda į ekspediciją vešis du jų komplektus – vieną skirtą žvyrkeliams, sniegu padengtiems keliams su trumpesniais dygliais, kitą – skirtą bekelei su aukštesniais dygliais. "Taip pat pakeitėme visus guolius. Užsakėme aviacinius, kurie atsparūs net iki –50 laipsnių temperatūrai, galbūt ir žemesnei, mat standartiniai pradeda strigti vos termometro rodmenys nukrenta žemiau –20 laipsnių žymos", – pridėjo technikas J.Dzvonkus.

Papildomas komfortas

Ruošdami motociklą šalčiausiai kelionei meistrai taip pat skyrė daugiau dėmesio papildomam Karolio komfortui. Sumontuotas didesnis stiklas nuo vėjo, šildomos rankenėlės, rankenėlių kapišonai, saugantys motociklininko rankas nuo vėjo, nes rankos – labiausiai šalčio pažeidžiama kūno dalis. Pakeistas ir prietaisų valdymo skydelis: jame sumontuoti jungikliai rankenoms ir drabužiams šildyti, lempoms įjungti, temperatūros rodmenys.

"Man bus svarbu matyti vandens temperatūrą, ar nekaista, ar nešąla variklis, būtina matyti termometrą, kokia tuo metu bus temperatūra lauke. Šis dalykas svarbesnis asmeniškai man, ne technikai. Jis skirtas save analizuoti, stebėti, kokius sprendimus priima protas, matydamas, kad važiuojame esant 50 laipsnių šalčiui", – aiškino K.Mieliauskas.

Galiausiai, motociklas bus aprūpintas ir papildomais aksesuarais, padėsiančiais klajoti gūdžiose Sibiro platybėse: tai papildomi LED žibintai, lankai saugumui užtikrinti ir, kaip sako komandos technikas J.Dzvonkus, specialiai pagal užsakymą pagaminta "Akarpovič" išmetimo sistema.

"The coldest ride" kelionė vasario 4 d. prasidės Jakutske. Nuo šalčiausio pasaulyje didmiesčio Karolis ir jį lydinti komanda keliaus 1000 km į šiaurę, į Sibiro gilumą iki šalčiausios apgyvendintos vietos žemėje – Oimiakono kaimo, kuriame praėjusio amžiaus pradžioje buvo užfiksuota –71,2 laipsnių pagal Celsijų temperatūra. Kelionė truks maždaug savaitę.