Vis daugiau lietuvių pasiduoda naujai aistrai ir keliauja kemperiais, tačiau tokio poilsio ir turizmo kultūra mūsų šalyje dar neįsigalėjusi.

Privalumai pranoksta trūkumus

Dauguma pabandžiusiųjų keliauti nameliais ant ratų sutiks, kad toks poilsis, visų pirma, asocijuojasi su laisvės pojūčiu. Rengiantis keliauti kemperiu nereikia rūpintis lėktuvų ar autobusų bilietais, nakvynės vieta, viešbučių užsakymu, maitinimo įstaigomis ar automobilio nuoma ir kitomis su transportu susijusiomis problemomis svečioje šalyje.

Galiausiai nebūtina netgi planuoti tikslaus išvykos maršruto, visada išlieka laisvė improvizuoti ir keisti kelionės planą, priklausomai nuo užgaidų ir aplinkybių.

Belieka tik susitaikyti su mintimi, kad atostogų džiaugsmus ir įspūdžius teks patirti maždaug 10–14 kv. m ploto vieno kambario mobiliajame bute ant ratų. Priprasti neturėtų būti sudėtinga, nes šiame laikinajame būste rasite bemaž viską, ko gali prireikti: virtuvės baldus, viryklę, kriauklę su čiaupu, šaldytuvą, spintelių, dušą, tualetą, miegamąsias vietas, radiją, televiziją, oro kondicionierių ir gana erdvų skyrių bagažui.

Jei pastarojo neužgriozdinsite lagaminais, čia įtalpinsite iki šešių dviračių arba motorolerį. Didžiuosiuose kelioniniuose automobiliuose pakanka erdvės ir motociklui. Svarbiausia, kad toks butas gali judėti bemaž tokiu pat greičiu kaip įprastas automobilis, tad 100–120 km/val. – ne problema.

Patyrę keliautojai kemperiais tvirtina, kad tokios kelionės leidžia taupyti beveik kiekviename žingsnyje. Skeptikai atkirstų priešingai: degalai ir kempingų paslaugos svetur dažnai priverčia gerokai patuštinti pinigines. Vis dėlto nakvynė stovyklavietėje paprastai Europoje kainuoja nuo 10 iki 50 eurų, o tai pigiau nei viešbučiai.

Žinoma, nederėtų pamiršti ir kemperių nuomos. Apynaujo ir būtina komforto įranga aprūpinto namelio ant ratų nuoma per parą gali atsieiti nuo 150 iki 400 litų ir daugiau. Kaina priklauso nuo to, kokio dydžio ir patogumų transporto priemonę pasirinksite, kada ir kiek ilgai ja keliausite ir iš ko nuomositės – fizinio asmens ar oficialiai nuomos paslaugas teikiančios įmonės.

Patyrę keliautojai rekomenduoja rinktis apdairiai, pasverti kiekvieną "už" ir "prieš". Svarbu atkreipti dėmesį, kad transporto priemonė būtų apdrausta, techniškai tvarkinga ir preciziškai prižiūrėta. Juk niekas nenori, kad automobilis sugestų pusiaukelėje ir atostogos pasibaigtų nespėjusios įsibėgėti. Yra nuomotojų, įsipareigojančių, iškilus techninėms kliūtims, atvykti į vietą ir parūpinti klientams kitą automobilį, o sugedusį paimti. Tik tokių geradarių kol kas maža.

Pirkti arba nuomotis

Nemažai vyresnio amžiaus žmonių ryžtasi patys įsigyti namelius ant ratų. Kiti apsiriboja nuoma. Paprastai kemperius keliautojai nuomojasi nuo 7–10 dienų iki 2 ar 3 savaičių. Manoma, kad turėti nuosavą kemperį verta, kai per metus atostogoms skiriami bent du mėnesiai arba kai jį įsigyja itin didelė šeima ar bendraminčių grupė, ketinanti vėliau šia prabangos preke draugiškai dalytis tarpusavyje.

Dažniausi kelionių maršrutai driekiasi į Skandinavijos šalis: Norvegiją, Švediją, Suomiją. Mielai keliaujama į Kroatiją, Prancūziją ar Italiją. Įprastos atostogos šiose šalyse atsieitų gana brangiai, o kelionėse nameliais ant ratų jas galima aplankyti pernelyg savęs nevaržant.

Skiriasi ne vien kemperių markės ir modeliai, bet ir komforto įrangos komplektacija.

Jie skirstomi į tinkamus keliauti šiltuoju metų laiku ir tokius, kuriais galima keliauti žiemą. Pastarieji būna kur kas gausiau apšiltinti, kad ne tik keleiviai nesušaltų, bet ir specialioje talpykloje gabenamos vandens atsargos nevirstų ledu. Todėl kemperiai ir sveria gerokai daugiau bei viršija 3,5 t ribą. Tokios masės automobilis priskiriamas C1 kategorijai.

Prieš sėdant prie kemperio vairo privalu susipažinti, kokios kategorijos transporto priemonėms priklauso nusižiūrėtas automobilis. Tai bene esminis skirtumas tarp didžiųjų ir mažesnių kemperių. Anot specialistų, į sunkiasvorius namelius ant ratų galima pakrauti iki tonos bagažo, o ir jų salonai pasižymi didesne erdve.

Nepatiks tik tinginiams

"Pas mus vis dar populiarios vadinamosios tinginių atostogos, kai vykstama į Turkiją, Egiptą ir kitas kurortines šalis, kad vėliau būtų galima susidėti pliusiukus žemėlapyje. Dienų dienas gulėti prie baseino viešbutyje ir nieko neveikti – ne mano būdui. Esu tikra, kad būtent tinginystė yra vienintelė kliūtis persiorientuoti nuo banalių atostogų į keliones kemperiais. Kartą išmėginus jų teikiamus malonumus, kitokių atostogų nebesinori. Tuomet supranti, kad kemperis – ne tik mašina, bet ir puiki poilsio priemonė", – tvirtina ketvirtus metus namelių ant ratų nuomos verslą plėtojanti ir dukart ilgiau jais keliaujanti verslininkė Rima Liatukienė.

"Žmonės kartais ieško aštuonviečių kemperių. Juokais pasiteirauju, ar su čigonų taboru kažkur vykti ketina. Pasirodo, kad į vieną namelį ant ratų nori sutilpti trys šeimos. Suprantu, kad taupumas yra gerai, bet toks perdėtas taupymas tikrai ne į naudą. Tiesiog atostogos nebus tokios malonios ir gerai pailsėti nepavyks. Manau, kad optimalus variantas keliaujant kemperiu – vienai šeimai arba kompanijai iki šešių žmonių", – patarimus dalija R.Liatukienė.

Daugelis lietuvių klysta, nes įsivaizduoja, kad keliauti kemperiais galima tik vasarą. "Anaiptol! Galėčiau vardyti daugybę niuansų, kodėl rudenį ar pavasarį geriau keliauti nei vasarą. Tuomet atsiskleidžia nepakartojamas kraštovaizdžio grožis, o bene svarbiausias privalumas – oro temperatūra, kai nereikia virti savo sultyse, o galima mėgautis vėsa", – sakė moteris.

Rudens sezonui kur kas paprasčiau rasti palankių kemperių nuomos pasiūlymų. Be to, neteks rezervuoti namelio ant ratų prieš pusę metų iki suplanuotos kelionės. Vasaros sezonui mobiliųjų būstų privalu pradėti dairytis nuo pat metų pradžios, o kovo–balandžio mėnesiais jie dažnai jau būna išgraibstyti.

Tradicijos iš svetur

Kemperių kultūra Lietuvoje dar nėra įsigalėjusi. Pašnekovė pasakojo, kad mūsų šalyje pastebimos tik vis ryškesnės jos užuomazgos. Kol kas nėra nė vieno aktyviau veikiančio kemperių mėgėjų klubo ar kitos juos vienijančios organizacijos, nors keleri metai kalbama apie ketinimus ją įsteigti.

Užsienyje kemperių šeimininkai buriasi į klubus. Jie ne tik drauge jungiasi į karavanus ir vyksta į svečias šalis, bet ir rengia susitikimus bei stovyklas. Tokios tradicijos ypač populiarios Vakarų Europoje, kur poilsis keliaujant su nuosavu būstu daugeliui yra neatsiejama atostogų dalis.

R.Liatukienė pasakojo pastebėjusi, kad svetur, kelyje prasilenkiant kemperiams, jų vairuotojai paprastai kilstelėja ranką pasisveikindami.

"Kadaise pamaniau, kad galbūt mane pastebėjo kokie nors pažįstami ar draugai, bet pravažiuojančio namelio ant ratų valstybiniai numeriai buvo užsienietiški. Tik vėliau supratau, kad tai yra draugiškumo ženklas, – pasakojo pati prie kemperio vairo dažnai sėdanti R.Liatukienė. – Užsienyje kemperiais keliaujantys turistai, apsistoję kempinguose, jaučiasi tarsi būtų seniai pažįstami bičiuliai – nesvarbu, iš kurios jie šalies, tačiau nepabijos prieiti, užkalbinti, pasidalyti savo kelionės įspūdžiais, patarti ar paprašyti patarimo. Tai išties žavu, kai kiekviena kelionė padovanoja galimybę pažinti vis naujų žmonių."

Patarimai norintiesiems keliauti kemperiais

Devyniais iš dešimties atvejų keliautojams pritrūksta tų poros dienų, todėl rekomenduojama planuojamai išvykai skirti mažiausiai 12 dienų.

Daugelis pirmąkart keliaujančiųjų vis dar klaidingai mano, kad kemperių vairuotojams būtina turėti teisę vairuoti C kategorijos transporto priemones. Iš tiesų daugelis šiuolaikinių kemperių atitinka B kategorijos (lengvųjų automobilių) reikalavimus.

Rinkdamiesi kemperį atkreipkite dėmesį į automobilio amžių, ridą, techninę būklę. Šiandieninėje rinkoje ne visada aukšta kaina ir garsus gamintojo vardas reiškia geriausią kokybę.

Vykdami į svečias šalis pasidomėkite maisto produktų ir kitų būtinų prekių kainomis jose. Kemperis suteikia galimybę iš anksto apsirūpinti gausiomis maisto atsargomis.

Artėjant kelionei, iš anksto patikrinkite visų būsimųjų keliautojų dokumentų galiojimo terminus. Pravartu turėti asmens tapatybės korteles, kad pasieniečiams netektų erzintis vartant kiekvieno turisto pasą.

Pinigus geriausia laikyti skirtingose vietose, ir tik nedideles sumas grynųjų. Patartina pasirūpinti banko mokėjimo kortelėmis.

Vykstant kelionės tikslo link, optimalus dienos kilometražas – apie 600 km. Atvykus į norimą šalį, atstumai turėtų būti keliskart trumpesni, kad pakaktų laiko apsilankyti lankytinose vietose ir netektų kęsti nuovargio. Bendras kelių savaičių kelionės maršruto ilgis gali siekti 4000–5000 km.

Nepraraskite budrumo palikdami automobilį svečioje šalyje, nes ir ten galima sutikti nepageidaujamo plauko atstovų, tad pinigus, vertingus daiktus ir asmens dokumentus visada nešiokitės su savimi ir nepraraskite budrumo, kad ilgapirščiai neištuštintų krepšių ar kuprinių.