Draudimo galimybės
„Tokiose situacijose itin svarbus draudimo vaidmuo“, – sakė teisės bendrovės „Sorainen“ teisininkė Aušra Kunčiuvienė.
Anot specialistės, jei dėl defekto būtų padaryta žala trečiųjų asmenų turtui ar sveikatai – pavyzdžiui, kilus gaisrui automobilyje būtų apgadintas greta esantis pastatas ar sužalotas žmogus – tai būtų klasikinis netinkamos kokybės produktu padarytos žalos atvejis.
„Tuomet suveikia produkto civilinės atsakomybės draudimas. Jis skirtas realiai žalai tretiesiems asmenims – tiek jų sveikatai, tiek turtui – atlyginti“, – aiškino A. Kunčiuvienė.
Tačiau BMW atveju automobiliai atšaukiami dar nesukėlus fizinės žalos. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės draudimas, tikėtina, negalios. Produkto civilinės atsakomybės draudimas įprastai neapima gamintojo produkto broko pasekmių – pavyzdžiui, nekokybiškų dalių pakeitimo kokybiškomis ar paties produkto remonto išlaidų.
Vis dėlto pats atšaukimas generuoja milžiniškas išlaidas: defekto nustatymas, komunikacija su klientais, viešieji ryšiai, transportavimas, administravimas, teisinės konsultacijos. Tokiu atveju gelbėja produkto atšaukimo draudimas.
„Neturint draudimo dėl produkto atšaukimo, išlaidos lieka gamintojo nuostoliu. Produkto atšaukimo draudimas paprastai nepadengia pačios brokuotos dalies pakeitimo išlaidų, tačiau gali kompensuoti reikšmingą dalį organizacinių ir logistinių kaštų“, – pažymėjo „Sorainen“ teisininkė.
Ar atvejis – išskirtinis?
Produktų atšaukimas nėra retenybė, tačiau didesnio visuomenės dėmesio paprastai sulaukia žinomi gamintojai ir prekių ženklai.
Tarp plačiau nuskambėjusių atvejų – „Kinder Surprise“ saldainių atšaukimas dėl galimos salmoneliozės rizikos ar pasaulinis „Samsung Galaxy Note 7“ telefonų atšaukimas dėl baterijų perkaitimo.
Vartotojui paprastai nėra svarbu, ar įmonė turi draudimą.
„Svarbu, kad daugeliu atvejų produktai atšaukiami dar iki tol, kol padaroma reali žala. Tai yra prevencinė saugumo priemonė. Atšaukimas reiškia finansines ir reputacines pasekmes, tačiau kartu rodo atsakingą rizikos valdymą“, – teigė A. Kunčiuvienė.
Teisininkė taip pat atkreipė dėmesį, kad oficialų produkto atšaukimą reikėtų skirti nuo atskirų partijų susigrąžinimo dėl pavienių klaidų ar transportavimo metu atsiradusių defektų.
Kai žala padaryta
Pasaulyje yra pasitaikę ir dramatiškesnių atvejų, kai defektai lemdavo realią žalą.
Antai dėl „Samsung“ telefonų baterijų perkaitimo buvo sužaloti žmonės ir apgadintas turtas.
Buvo atvejų, kai dėl nekokybiško elektrinių paspirtukų kroviklio įvyko trumpasis jungimas ir kilo gaisras.
Lietuvoje taip pat nagrinėtos bylos, susijusios su produkto civilinės atsakomybės draudimu: pavyzdžiui, kai alkoholinio gėrimo gamintojas sulaukė skundų dėl sprogusių butelių, o gazuotų gėrimų gamintojas – dėl sužalojimų nušokus kamšteliams.
„Kai padaroma reali žala turtui ar sveikatai, veikia produkto civilinės atsakomybės draudimas. Nukentėjęs asmuo kreipiasi į pardavėją ar gamintoją, šis registruoja žalą draudikui, o pastarasis, įvertinus įvykio aplinkybes, išmoka draudimo išmoką“, – aiškino teisininkė.
Vartotojui paprastai nėra svarbu, ar įmonė turi draudimą. Teisės aktai suteikia teisę reikalauti nekokybiškos prekės pakeitimo ar žalos atlyginimo tiesiogiai iš pardavėjo ar gamintojo.
Vis dėlto draudimas gali užtikrinti greitesnį ir sklandesnį procesą, ypač kai nukentėjusiųjų yra daug.
„Sorainen“ ekspertė pridūrė, kad BMW atvejis dar kartą priminė, kad net ir technologijų lyderiai nėra apsaugoti nuo klaidų. Kritinėse situacijose draudimas tampa ne formalumu, o realiu verslo stabilumo įrankiu.
Naujausi komentarai