Moterys – už tvarumą

Dėl to, kad elektromobiliai – tvaresnė transporto priemonė, jį pirktų 17 proc. apklaustųjų Lietuvoje, 12 proc. – Latvijoje ir 15 proc. – Estijoje.

„Citadele“ banko tyrimas (agentūra „Norstat“ nuotoliniu būdu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apklausė mažiausiai po 1 000 gyventojų nuo 18 iki 74 metų) liudija, kad šis aspektas aktualesnis moterims nei vyrams (12 proc. vyrų ir 20 proc. moterų Lietuvoje, atitinkamai 9 proc. ir 15 proc. – Latvijoje, 12 proc. ir 17 proc. – Estijoje) ir 18–25 metų amžiaus grupės gyventojams.

31 proc. lietuvių, 27 proc. latvių ir 19 proc. estų respondentų perkant elektromobilį svarbi valstybės parama, o atitinkamai 21 proc., 24 proc. ir 26 proc. atsižvelgia į už degalus pigesnę įkrovimo kainą.

2023 m. apklausoje tvarumo aspektą kaip svarbiausią elektromobilių pranašumą nurodė net 52 proc. lietuvių respondentų, už degalus pigesnį įkrovimą kaip lemiantį veiksnį – 20 proc., o valstybės teikiamą paramą – tik 14 proc. apklaustųjų.

Kad perkant automobilį išperkamąja nuoma taikomos mažesnės palūkanos, šiemet svarbu kas dešimtam, pernai buvo svarbu 4 proc. lietuvių respondentų.

Įkrovos iššūkiai

„Citadele Leasing“ Lietuvos filialo vadovo Vaidoto Gursko teigimu, apklausos rezultatai rodo panašias tendencijas kaip ir kitose ES valstybėse, kur gyventojų susižavėjimas elektromobiliais pradėjo kristi.

Gamintojai gerina technologinius sprendimus, tačiau netobulėja taip greitai, kaip norėtume.

„Elektromobilių dalis tarp visų naujai įregistruotų automobilių Lietuvoje išaugo nuo 0,4 proc. 2020 m. pradžioje iki beveik 8 proc. 2024 m. Regis, bumo pikas trumpuoju laikotarpiu jau pasiektas. Tam įtaką padarė ir aukštos palūkanos, pasunkinusios gyvenimo lygį, todėl matome, kad prioritetas teikiamas ne tvarumo, o kitiems, su taupymu susijusiems, aspektams“, – sakė V. Gurskas.

Anot specialisto, kita vertus, ekonominiai aspektai gali paskatinti ir naują elektromobilių proveržio etapą, jei bus išspręsti pagrindiniai technologiniai trūkumai: per trumpas viena įkrova nuvažiuojamas atstumas ir geresnė įkrovimo tinklo infrastruktūra.

Respondentai nurodė, kad elektromobilio nesirinktų dėl per aukštos kainos (53 proc. lietuvių, 40 proc. latvių ir 44 proc. estų), per trumpos važiavimo trukmės su viena įkrova (54 proc. lietuvių, 44 proc. latvių ir 41 proc. estų), nepatogaus įkrovos tinklo (43 proc. lietuvių, 28 proc. latvių ir 27 proc. estų).

Palyginti su 2023 m., Lietuvoje apklausos rezultatai apie elektromobilių trūkumus išliko panašūs. Ryškiausi pokyčiai – nuo 61 proc. iki 43 proc. sumažėjusi nepatenkintų įkrovos tinklu respondentų dalis ir nuo 52 proc. iki 35 proc. sumažėjusi per ilgą įkrovos trukmę įvardijusių respondentų dalis.

„Elektromobilių gamintojai sparčiai gerina technologinius sprendimus, tačiau netobulėja taip greitai, kaip norėtume, – žmonės tai pastebi. Kita vertus, patogus įkrovos tinklas lieka iššūkiu, ypač regionuose, tačiau apklausos rezultatai rodo, kad žmonės vertina pasiektą pažangą gerinant elektromobiliams skirtą infrastruktūrą“, – teigė V. Gurskas.

Valstybės vaidmuo

2023 m. per mažą valstybės paskatą įsigyti automobiliui nurodė 32 proc. apklaustųjų Lietuvoje, o šiemet – 26 proc.

Anot V. Gursko, siekiant toliau išlaikyti gyventojų susidomėjimą tvaresnėmis transporto priemonėmis, svarbus vaidmuo tenka valstybės paramai.

„Technologijų pažanga priklauso nuo elektromobilių gamintojų, tačiau mes galime daryti įtaką infrastruktūros plėtrai ir galimybių įsigyti elektromobilį gerinimui per valstybės subsidijas. Kita vertus, nebūtina pirkti naujo automobilio siekiant važiuoti tvariau – net ir turint automobilį su vidaus degimo varikliu galima rinktis mažiau CO2 emisijų išskiriančius degalus“, – sakė „Citadele Leasing“ Lietuvos filialo vadovas.