Prie vairo – telefonų įkaitai Pereiti į pagrindinį turinį

Prie vairo – telefonų įkaitai

2026-05-30 16:00
„Kauno diena“, regitra.lt inf.

Išmanieji telefonai – kasdienė mūsų gyvenimo dalis. Kokią įtaką jie daro sėdintiems prie vairo? Anot psichologės docentės dr. Lauros Šeibokaitės, tai – grėsmę keliantis dirgiklis, bet nuo jo galima apsisaugoti.

 Nepasimokė: bausti už nusižengimą telefonu prie vairo naudojasi dar dažniau nei nebausti vairuotojai.
Nepasimokė: bausti už nusižengimą telefonu prie vairo naudojasi dar dažniau nei nebausti vairuotojai. / „Instagram“ asociatyvi nuotr.

Sekundžių faktorius

Tikroji statistika nežinoma, tačiau, Lietuvos policijos duomenimis, kasmet užfiksuojama apie 43 tūkst. atvejų, kai vairuotojai prie vairo naudojasi mobiliojo ryšio priemonėmis, o apie 600 žmonių dėl šios priežasties netenka teisės vairuoti.

Draudimo bendrovė „If“ skelbia kitą tendenciją: kuo jaunesnis vairuotojas, tuo įvairesne, o kartu ir pavojingesne, veikla prie vairo jis užsiima.

„Vairavimo simuliatoriaus tyrimuose nustatyta, kad žmonės, kurie vairuodami rankoje laiko telefoną ir jame ką nors veikia, per greitai sukioja vairą. Greičiausiai, akimirkai netekus kontrolės, jiems tenka staigiu judesiu grąžinti automobilį į vėžes. Kai naudodamiesi telefonu nepasiliekame sau laiko ir vietos manevrams, nukenčia dėmesio koncentracija, pailgėja reakcijos laikas, tampa sunkiau išlikti savo eismo juostoje. Susidūrimo tikimybė tuomet padidėja nuo 44 proc. iki kelių kartų. Užsienio literatūroje tai vadinama „eyes off“ (angl. akis nuo kelio) fenomenu, apibūdinančiu tą laiko tarpą, kai vairuotojas visiškai nežiūri į kelią. Mūsų smegenys nesugeba vienu metu atlikti kelių užduočių, jos tiesiog labai greitai šokinėja nuo vieno stimulo prie kito, taip akimirksniu išsekindamos mūsų resursus“, – „Regitros“ konferencijoje „Saugus startas“ kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Psichologijos katedros docentė dr. L. Šeibokaitė.

Jos teigimu, besinaudodamas išmaniuoju telefonu žmogus į kelią paprastai nežiūri iki keturių sekundžių. Važiuojant užmiestyje, per šią laiko atkarpą automobilis aklai gali nuriedėti apie 100 m.

Stresas didina riziką

Mokslininkai išskiria kelis pagrindinius psichologinius požymius, kurie verčia mus nuolat tikrinti ekranus, net ir rizikuojant gyvybe.

Pirmasis – nuolatinis stresas dėl pasiekiamumo, sukeliantis nerimą ir kaltės jausmą galvojant, kad kiti tikisi, jog būsite pasiekiami 24 valandas per parą. Jį dažnai lydi patvirtinimo nerimas, pasireiškiantis nenumaldomu noru viešinti savo gyvenimo fragmentus ir baime dėl to, kaip į tai sureaguos aplinkiniai.

Taip pat stipriai veikia baimės praleisti ką nors svarbaus sindromas, kai, vartant socialinius tinklus ir matant kitų gyvenimo sėkmes, kyla susierzinimas, kad kas nors įdomaus vyksta be mūsų.

Prie viso to prisideda bendras informacijos perteklius, nes visi garsiniai ir vizualiniai įrenginių signalai sukurti taip, kad agresyviai pasiglemžtų dėmesį, todėl po kurio laiko nuo šio pranešimų srauto žmogus pradeda jaustis emociškai išsekęs.

Galiausiai atsiranda nuolatinio budrumo internete būsena, kuri pasižymi nuolatiniu socialinių tinklų stebėjimu ir baime likti be savo išmaniojo telefono.

Telefonu prie vairo dažniau naudojasi vyrai nei moterys.

Bausmės neefektyvios

VDU mokslininkai atliko empirinį tyrimą, kuriame dalyvavo 433 vairuotojai (dauguma respondentų buvo moterys, vidutinis amžius – 40 metų, vidutinė vairavimo patirtis – beveik septyniolika metų).

Net 15 proc. tyrime dalyvavusių asmenų praeityje buvo bausti už telefono naudojimą vairuojant.

Dažniausiai respondentai prisipažino prie vairo klausantys muzikos. Apie 50 proc. eismo dalyvių vairuodami skambina, daugiau nei 30 proc. – skaito žinutes, o per 25 proc. – patys jas rašo.

Likusieji neslepia prie vairo žiūrintys vaizdo įrašus arba tiesiog naršantys internete.

Tyrimas atskleidė ir kitų faktų: telefonu prie vairo dažniau naudojasi vyrai nei moterys, jaunesni vairuotojai, mažesnį išsilavinimą turintys asmenys ir tie, kurie per metus nuvažiuoja mažiau kilometrų. Pastarasis rodiklis sufleruoja, kad telefonas dažniausiai į rankas imamas manevruojant judriose miestų gatvėse.

Galiausiai paaiškėjo paradoksali tiesa: tie, kurie jau buvo bausti už šį nusižengimą, telefonu prie vairo naudojasi dar dažniau nei nebausti vairuotojai.

Tyla – gera byla

Pasak dr. L. Šeibokaitės, norint situaciją pakeisti, neužtenka vien kliautis bausmėmis – pokyčius privalome pradėti nuo savo įpročių revizijos.

Pirmasis žingsnis – atlikti paprastą skaitmeninę kasdienybės detoksikaciją ir ugdyti įprotį neimti į rankas išmaniojo telefono vos tik atsiradus laisvai minutei.

Vairuojant geriausiai veikia patys paprasčiausi savikontrolės įrankiai. Veiksmingiausias patarimas – vos įsėdus į automobilį visiškai išjungti telefono garsą. Negirdėdami pranešimų signalų apsaugosite save nuo dirgiklių.

Jei pagunda vis tiek per didelė, patariama telefoną tiesiog padėti toliau nuo savęs, kad nebūtų taip paprasta jį pasiekti vairuojant.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų