Neramus rugsėjis

Incidentas, nutikęs Verkių regioninio parko prieigose, dar sykį priminė, kad šiomis dienomis vairuotojai turi būti atsargesni ir miestų gatvėse, ir užmiesčio keliuose. Antroje rugsėjo pusėje prasideda laukinių žvėrių rujos ir poravimosi metas, tad gerokai suaktyvėja jų migracija. Šiuo metų laiku gyvūnai tarsi praranda baimės jausmą ir elgiasi neįprastai drąsiai. Tai gali išprovokuoti eismo įvykius keliuose.

Šiemet per pirmus aštuonis mėnesius dėl nelaimingų nutikimų susidūrus su laukiniais žvėrimis, išmokėta suma jau viršija 1,6 mln. eurų, nors aktyviausia migracija dar tik prasideda.

„Iš klientų patirtų nuostolių matome, kad su žvėrimis keliuose jie dažniau susiduria antrąjį metų pusmetį. Šį laikotarpį tiek nuostolių, tiek ir išmokų skaičiai yra didesni nei pirmąjį metų pusmetį. Pernai antrąjį pusmetį vairuotojams dėl patirtų nuostolių, susidūrus su žvėrimis, išmokėjome 1,3 mln. eurų“, – skaičiavo „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento vadovas Artūras Juodeikis.

Avaringumo susidūrus su gyvūnais situacija jau keletą metų negerėja. Vadinasi, esamos priemonės nelabai veikia.

Priemonės veikia menkai

„Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad avaringumo susidūrus su gyvūnais situacija jau keletą metų negerėja. Vadinasi, esamos priemonės nelabai veikia.

„Žinoma, pandeminiu laikotarpiu nuostoliai natūraliai buvo kiek sumažėję dėl eismo ribojimo, tačiau, palyginti su 2017 m., duomenys yra panašūs. Per metus susidūrimų su žvėrimis atvejai siekia apie 1,5 tūkst., išmokų sumos taip pat per metus – apie 2,3 mln. eurų. Vadinasi, esamos priemonės nelabai veikia, vairuotojai ne atidesni, o esančios apsauginės tvorelės ir aptvėrimai taip pat nelabai gerina situaciją“, – pasakojo ekspertas.

Jo teigimu, pernai išmokų skaičiai jau beveik siekė 2,5 mln. eurų per metus. Vis dėlto nemažai vilčių teikia naujai bandoma mokslininkų sukurta perspėjimo apie laukinius žvėris sistema.

Akistatos: pagal pasekmes pavojingiausi susidūrimai su briedžiais, o dažniausi – su stirnomis. Vytauto Petriko nuotr.

„Nors ji dar tik išbandoma, tačiau inovatyvūs sprendimai, kalbant apie žvėris ir automobilių avarijas, yra labai reikalingi ir džiugina. Būtent rugsėjo–lapkričio mėn. dažniausiai į kelius išbėga šernai, stirnos ir briedžiai“, – dėstė pašnekovas.

Briedis – pavojingiausias

Anot A.Juodeikio, būtent briedžiai yra pavojingiausi, nes sukelia skaudžiausių nelaimių. Akistata su šiuo gyvūnu prilygsta susidūrimui su sunkiasvore transporto priemone. Briedis yra ne tik sunkus, bet ir aukštas, todėl po smūgio visu svoriu virsta į priekinį stiklą. Dėl šios priežasties yra sunkiai sužalojami mašinoje esantys žmonės.

Laimei, briedžiai į kelius išbėga ne taip dažnai. Lietuvoje dažniausiai nuostolių atneša susidūrimas su stirnomis – jų galima sutikti pamiškėse, laukuose, atvirose pievose. Šie gyvūnai dažnai sutinkami arti magistralinių, rajoninių kelių ar net miestų pakraščiuose.

„Jei keliu prabėga viena stirna – labai svarbu maksimaliai prilėtinti greitį, nes stirnos būriuojasi ir migruoja ne po vieną ir ne po dvi“, – perspėjo pašnekovas.

Reikia persiorientuoti

Nuostolių skaičiai rodo, kad šiemet situacija sudėtingesnė Jonavos, Visagino, Šilutės rajonuose. Tai lemia ir kelių infrastruktūros, ir eismo sąlygų specifika.

„Vairuotojams svarbu suprasti, kad rudenį, palyginti su vasara, eismo sąlygos radikaliai pasikeičia. Dėl šlapios kelio dangos stabdymo kelias yra ilgesnis, daugiau šlapių lapų, kurie prilygsta ledukui ant kelio, taip pat daug lyja, anksčiau temsta, todėl yra prastesnis matomumas“, – vardijo A.Juodeikis.

Ekspertas ragino išlikti budrius ne tik tada, kai apie galimus laukinius gyvūnus įspėja kelio ženklai, bet ir visos kelionės metu. Ypač jei važiuojate pro laukus, pievas, miškus, net jei ir nenutolote nuo miesto. Šios savaitės nutikimas Vilniaus Žaliųjų Ežerų gatvėje tai įrodo.

„Jei yra galimybė, vairuokite šviesiu paros metu, nes gyvūnai migruoja paryčiais arba vakare sutemus. Pasirūpinkite valytuvų kokybe, stebėkite kelkraščius ir, jei tik pastebite judėjimą, sumažinkite greitį“, – patarė pašnekovas.