Chemikai visą Žemės rutulį pagal korozijos procesų intensyvumą yra suskirstę į keturias zonas – itin smarkios, smarkios, vidutinės ir silpnos.

Visos Šiaurės Vakarų Europos šalys, tarp jų ir Lietuva, turinčios išplėtotą sunkiąją pramonę, kuriose drėgnas klimatas, dažnas ir didelis oro temperatūros svyravimas ir nusistovėjusi tradicija žiemą keliuose išbarstyti milžinišką kiekį druskos mišinių, priskiriamos didžiausio koroziškumo zonai. Specialistų teigimu, tokiomis sąlygomis itin greitai prasidedanti ir nestabdoma korozija per metus suėda beveik 1 mm metalo.

Kaip visa tai žinant reikėtų elgtis automobilininkui? Ar įmanoma laimėti karą su korozija? Kada ir kiek verta investuoti į mašinų apsaugą nuo rūdžių? "Ratų" komanda ieškojo atsakymų į šūsnį dažniausiai vairuotojams kylančių tokio pobūdžio klausimų.

Garantijų miražas

Korozijos klausimais besidomintys mokslininkai teigia, kad beveik 95 proc. žmonių, perkančių pirmą gyvenime automobilį, koroziją dažniausiai laiko visiškai nesvarbia. Ketvirtadalis daugiau nei penkis automobilius pakeitusių vairuotojų paprastai klausia, kiek nusižiūrėtas pirkinys atsparus rūdims. Ir net 40 proc. pirkėjų, kuriems kada nors patiems teko remontuoti keturratį arba patekti su juo į rimtesnę avariją, korozijos klausimą laiko vienu svarbiausių.

Kodėl taip yra? Greičiausiai todėl, kad auksarankiai meistrai gali sutaisyti beveik visus automobilio mechaninius arba funkcinius gedimus, išskyrus vieną – panaikinti kėbulą ėdančias rūdis. Švedijos korozijos instituto mokslininkai, nuolat analizuojantys įvairių markių ir modelių automobilių polinkį rūdyti, jau senokai padarė nemalonią išvadą: net ir XXI a. pagamintos transporto priemonės neatsilaiko prieš rūdžių atakas.

Nors daugelis automobilių gamintojų ir toliau teikia iki 12 metų garantijas apsaugai nuo korozijos, reali padėtis gerokai niūresnė. Įsigilinus į sąlygas, kokiomis ta garantija galioja, paaiškėja, jog nėra prasmės veltis į ginčus ir reikalauti kokių nors kompensacijų dėl akis badančių rūdžių židinių. Verslininkai be didesnio vargo gali įrodyti, jog savininkas pats už viską atsakingas, nes nesilaikė eksploatavimo taisyklių, t. y. važinėjo aplinkoje, kurioje didelė rūgščių, šarmų, įvairių gamybinių atliekų tarša, pernelyg retai plovė automobilio kėbulo dugną ir ratų arkas aukšto slėgio srove, neatkreipė dėmesio ir laiku nepašalino smulkių defektų ir pan.

Susidaro įspūdis, kad garantija galiotų tik tuo atveju, jei pagal tiesioginę paskirtį nenaudojama mašina surūdytų stovėdama garaže. Ir tai tik tuo atveju, jei pasireikš vadinamoji perforacinė korozija. Kitaip tariant – kėbulo skardos prarūdys kiaurai.
Specialistai teigia, kad nerūdijančio automobilio sukurti dar niekam nepavyko. Automobilių pramonės galingųjų lenktynes, kas suteiks didesnę atsparumo korozijai garantiją, jis vertina kaip ir bet kurią kitą rinkodaros gudrybę.

Korozijos klastos

Kauno technologijos universiteto prof. dr. Algirdas Šulčius su bendrovės "Makvis" vadovu direktoriumi Kęstučiu Mikučioniu (šis verslininkas turi chemijos mokslų daktaro laipsnį) knygoje "Automobilių korozija" pateikia skaičius, jog kiekvienas statistinis Lietuvos keliais važinėjantis automobilis kasmet vien dėl korozijos nuvertėja 560–1000 litų. Mūsų šalyje per metus vidutiniškai pakeičiama 100 tūkst. surūdijusių duslintuvų ir apie 10 tūkst. radiatorių.

"Tačiau tai toli gražu ne pačios didžiausios bėdos. Pasirodo, kad net 95–98 proc. gyvybiškai automobiliui svarbių kompiuterizuotų sistemų pradeda streikuoti dėl to, kad rūdys paveikia kontaktus. Klaidinga manyti, jog korozija paveikia tik skardas, iš kurių suvirintas kėbulas, – šie procesai vyksta gerokai didesnėje erdvėje", – tikino K.Mikučionis.

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad 2005-aisiais vien tik JAV automobilių gamintojai atšaukė per 20 mln. įvairiais metais pagamintų ir jau eksploatuojamų mašinų būgštaudami, kad aptikti serijiniai trūkumai gali turėti įtakos eismo saugumui. Manoma, kad net 25 proc. šių defektų sukėlė korozija.

Požiūris kinta

Švedijos korozijos instituto mokslininkai, beveik tris dešimtmečius tiriantys įvairių markių ir modelių automobilių atsparumą korozijai, teigia, kad mašinų gamintojai nemažai nuveikė stengdamiesi kokybiškiau galvanizuoti, storesniu plastiko ar korozijai atsparių metalų lydinių sluoksniu padengti kėbulą, vidines jo ertmes, įdiegti modernesnes dažymo technologijas ir t. t. Tačiau visai neseniai investicijos apsaugant kiekvieną automobilį nuo korozijos augo, o pastaraisiais metais pastebimos priešingos tendencijos.

"Siekdami sumažinti gamybos išlaidas ir taip sustiprinti pozicijas konkurencinėje kovoje kai kurie gamintojai sumažino lėšų, skiriamų kiekvienai mašinai apsaugoti nuo korozijos, kiekį. Apžiūrėjus visiškai naujų kai kurių Japonijos gamintojų automobilius matyti, kad nuo korozijos apsaugotos tik kėbulo suvirinimo siūlės. Kitur metalas tik gruntuotas. Neatsitiktinai jau po keleto mėnesių ant mašinos dugno ir kai kurių važiuoklės detalių plika akimi matyti rūdys", – pasakojo K.Mikučionis.

Pašnekovo teigimu, pasidžiaugti galima nebent tuo, kad kai kurie gamintojai oficialiai pripažino sumažinę lėšas, skiriamas apsaugoti nuo korozijos, ir rekomendavo savo atstovybėms pasirūpinti, kaip papildomai apdoroti automobilį. Taip pasielgė automobilių "Mitsubishi", "Mazda" ir "Hyundai" importuotojai, domėtis priešnuodžiais nuo rūdžių pradėjo "Fiat", "Alfa Romeo".

Įdomu, kad į sostinėje veikiančius centrus, kuriuose atliekama apsauga nuo korozijos, dažniau atvaromi gerokai naujesni (dominuoja mašinos iki dvejų metų senumo) ir brangesni automobiliai, nei prieš trejetą–penketą metų. Specialistai tai aiškina pastebimai išaugusiomis profesionalios apsaugos nuo korozijos kainomis. Per porą pastarųjų metų jos šoktelėjo maždaug nuo 400–600 litų (kompaktinės klasės automobilio) iki 800 litų.

"Daug kam tai didelė suma, tačiau reikėtų prisiminti, kad remontuoti vieną kurią nors mašinos kėbulo dalį: virinti, gruntuoti, dažyti ar pan. net ir mažesnius įkainius skelbiančiose provincijos dirbtuvėse atsieina brangiau. O profesionaliai visą automobilį apdorojus rūdis stabdančiais preparatais, korozija lėtinama iki tūkstančio kartų ir automobilio naudojimo laikas prailginamas trejais–penkeriais metais", – teigė K.Mikučionis.

Korozijos stabdžiai

- naudokite purvasargius;
- stenkitės, kad automobilis visuomet būtų švarus;
- naudokite mažus trūkius užpildančias poliravimo priemones ir vaškus;
- venkite staigios temperatūros kaitos;
- šildomame garaže automobilis korozijai pasiduoda gerokai greičiau nei nešildomame ar atviroje aikštelėje;
- jei yra galimybė, patartina palikti šiek tiek pravirus automobilio langus;
- kokybiškai apdoroto metalo atsparumas korozijai padidėja beveik 1 tūkst. kartų, o automobilio naudojimo laikas prailginamas trejais–penkeriais metais.

Saugumas: vidines automobilio ertmes ėdanti korozija ilgainiui niekais paverčia konstruktorių pastangas suformuoti kėbulo gniuždymo zonas, turinčias absorbuoti smūgio energiją ir per avariją apsaugoti salone esančius žmones.

Statistika: Danijoje centrus, kuriuose atliekama apsauga nuo korozijos, kiekvienais metais aplanko 10–12 proc. visų šioje šalyje registruotų automobilių, Lietuvoje – vos 0,02 proc.

Sąlygos: drėgnas Lietuvos klimatas, dažnas ir didelis oro temperatūros svyravimas, žiemą kelių priežiūros tarnybų išbarstomas milžiniškas kiekis (maždaug 160 tūkst. t) druskos mišinių sukuria itin palankią terpę korozijai plisti.